Neseniai sostinės gyventojai turėjo pratintis lipti į viešąjį transportą tik per priekines duris, o, praėjus vos mėnesiui po naujovės, turėjusios sumažinti „zuikių“ skaičių, įdiegimo, miesto valdžia prabilo apie naują būdą gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę – stebėjimo kamerų įrengimą. Išbandyti naujovę netrukus planuojama 19-ojo maršruto troleibusuose.
Drausmins kišenvagius ir asocialius asmenis
Sostinės vicemeras Romas Adomavičius apie naująjį projektą sakė: „Kol kas turime viziją, kaip ši naujovė turėtų atrodyti. Pirmiausiai detaliai išbandysime ir išanalizuosime naujosios sistemos galimybes vieno maršruto troleibusuose – kameros bus įrengtos 20-tyje transporto priemonių. Visos kameros bus prijungtos prie centrinio pulto ir tiesiogiai bus galima matyti, kas vyksta transporto priemonėje ir šalia jos.“
„Norime pagerinti situaciją viešajame transporte, padidinti paslaugų kokybę. Planuojama sutvarkyti transporto priemones, įsigyti naujų, padidinti vairuotojų atsakomybę. Kameros leis stebėti keleivių elgesį ir greičiau bei objektyviau reaguoti į konfliktines situacijas. Kameros gali užfiksuoti keleivius be bilieto, taip mažinsime „zuikių“ kiekį, o kai keleiviai važinės su bilietais – patys bilietai pigs“, – optimistiškai sakė vicemeras.
Pasak R. Adomavičiaus, kamerų buvimas leis pažaboti kišenvagius ir asocialių asmenų dažnai keliamus incidentus: „Siekiame, kad viešuoju transportu keleiviams naudotis būtų malonu.“
Bandymas nemokamai, įrengimas – 2 mln. litų
Į klausimą, kiek kainuotų tokios sistemos įdiegimas ir aptarnavimas, R. Adomavičius sakė: „Kol kas tiksliai į šį klausimą atsakyti sunku, mat tiksli paslaugos kaina būtų žinoma tik po viešojo konkurso. Kameros, kurias planuojam diegti, yra naujo tipo, neturinčios analogų, mat galima stebėti vaizdą 360 spindulių bei labai jautriai fiksuoti garsą. Jau įrašytą vaizdą taip pat dar galima papildomai apdirbti ir surasti dominančių detalių. Įranga fiksuoja vaizdą ne tik transporto priemonės salone, bet ir jos šone, tokia informacija labai svarbi eismo įvykių metu. Viena kamera kainuoja apie 2500-3500 litų. Kadangi miesto viešajam transportui reiktų apie 500-600 tokių kamerų, kaina, suprantama, turėtų būti mažesnė.“ Pasak vicemero, stebėjimo įrangos bandymas mokesčių mokėtojams nieko nekainuos.
Pašnekovo teigimu, įrangos kaina galėtų siekti apie du milijonus litų bei papildomai tektų skirti lėšų įrangos aptarnavimui. „Pati kamera įrašo vaizdą, kurį galima perkelti ir kaupti specialiame serveryje, tuomet nereikėtų mokėti interneto paslaugų tiekėjams, bet taip pat svarstoma galimybė vaizdą iš kamerų stebėti internetu, tuomet interneto ryšys veiktų visose viešojo transporto priemonėse ir keleiviai taip pat galėtų naudotis bevieliu ryšiu. Kai turėsime pirminius rezultatus, spręsime, kuris iš variantų yra optimaliausias“, – sakė vicemeras ir patikino, jog įvertinus faktą, kad kasmet dėl be bilieto vykstančių keleivių miesto vėžėjai patiria apie 14 mln. litų nuostolių, ši investicija nėra didelė.
R. Adomavičius minėjo, kad miestiečius nuo viešojo transporto ypač atgraso įvairūs incidentai, psichologiniai nepatogumai ir pan., o pagerinus atmosferą ir aplinką padarius saugesnę –padidėtų keleivių srautai ir mažėtų paslaugos kaina.
Vaizdo įrašų peržiūrai darbo vietų nekurs
Apie tai, kas turėtų peržiūrėti stebėjimo kamerų pateikiamą medžiagą, pašnekovas sakė: „Pagrindinis kamerų įdiegimo tikslas – kontroliuoti vairuotojų elgesį. Gauname daugybę keleivių skundų, kad vairuotojai ne visuomet dirba patenkinamai, tad tokia priemonė būtų būdas mokyti ir skatinti vairuotojus. Nuo profesionalumo turėtų priklausyti ir vairuotojo atlyginimas. Bandėme spręsti šia problemą pagal keleivių skundus, bet tai neefektyvu, daug efektyviau būtų taip: grįžta vairuotojas iš reiso, o priėjusi dispečerė jam sako: „Jonai, toje ir toje stotelėje tu padarei tokių ir tokių klaidų ir, jei tai kartosis, būsime priversti imtis priemonių.“
Paprašytas patikslinti, kam vis gi teks stebėti viešojo transporto priemonėse veikiančias kameras ir, ar šiam darbui bus skiriama daugiau etatų, vicemeras sakė: „Kodėl reikia didinti etatų skaičių? Juk yra dispečerinės tarnybos ir jos turi atlikti savo darbą, kurio bus šiek tiek daugiau nei daro dabar.“
Apie tai, ar kitose Europos Sąjungos šalyse yra tokia saugumo viešajame transporte praktika, pašnekovas sakė: „Į šį klausimą negaliu atsakyti, nes šios kameros yra naujiena. Paprastų kamerų transporto priemonėje reiktų pastatyti net keletą, o šios pateikia labai išsamų vaizdą. Nežinau, ar dar kur nors tokių yra, bet tai ir neturi didelės reikšmės, nes matome, jog būtent ši priemonė galėtų kardinaliai pakeisti situaciją viešajame transporte.“
Apie tai, ar nesulaukė keleivių skundų dėl to, jog viešajame transporte jie bus stebimi kamerų, R. Adomavičius sakė: „Žinoma, sulaukėme. O kaip kitaip gali šią naujovę vertinti „zuikiai“, asocialūs asmenys, skandalistai? Padorūs keleiviai turėtų būti patenkinti.“ Spaudoje pasirodė publikacijų, jog ne visi keleiviai linkę noriai susitaikyti su mintimi, jog bus filmuojami, o ir žmogaus teises ginančios organizacijos abejoja, ar šis valdžios užmojis nepažeidžia keleivio teisės į privatumą.
Idėja – gera, tik klausimas, kaip ji bus įgyvendinama
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovas Gintas Bliuvas, paklaustas, kaip vertina vicemero siūlomas naujoves, sakė: „Visas priemones, skirtas įmonės darbuotojų ir keleivių saugumo užtikrinimui, vertinu pozityviai. Konkrečiau komentuoti šio projekto diegimo nenorėčiau, nes kol kas nėra aišku, kas ir kaip bus daroma.“
G. Bliuvas nesiryžo komentuoti vicemero išsakytos minties, jog kamerų stebėjimui nebus steigiama papildomų darbo vietų: „Kol kas nebuvo pasitarimo, kaip ši idėja bus įgyvendinama. „Susisiekimo paslaugos“ yra ūkinė įmonė ir kai bus nutarimas, kad tą reikia daryti, ieškosime būdų ir priemonių.“
Pašnekovo teigimu, filmavimo kameros viešajame transporte padės stebėti ne tik keleivius ir vairuotojus, bet ir fiksuoti kitus eismo pažeidėjus, pavyzdžiui vairuotojus, važiuojančius viešajam transportui skirta juosta.
