Kulautuvos mokykloje gimtadienio proga šeštokai surengė savo klasės draugui egzekuciją. Tokių sveiku protu sunkiai suvokiamų atvejų Lietuvoje daugėja, ir tai verčia susirūpinti vaikų ir paauglių psichine sveikata.
Jai įtakos turės ir pasaulį ištikusi ekonominė krizė, atnešusi į kiekvieno namus ne tik nedarbo grėsmę, pinigų stygių, bet ir baimę bei nuolatinę įtampą. Tai gali skaudžiai atsiliepti tiek tėvų, tiek ir vaikų psichinei sveikatai. Šiai temai buvo skirta ir Europos Parlamente surengta diskusija, kurioje dalyvavo Europos Komisijos (EK) atstovai, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Jie išreiškė savo požiūrį į rengiamą naują ES dokumentą „Dėl pacientų teisių“ ir ieškojo atsakymo į klausimą, kas padėtų gerinti visuomenės psichikos sveikatą ir leistų teikti žmonėms efektyvią pagalbą, rašo „Lietuvos žinios“.
Renginio globėja europarlamentarė dr. Jolanta Dičkutė pabrėžė, kad ši problema vienodai aktuali ir naujoms, ir senoms ES narėms. Šiandien jaunimas turi daugiau galimybių, bet daugiau ir rizikuoja. „EK turėtų įtraukti rūpinimąsi vaikų ir paauglių psichikos sveikata į ES prioritetų sąrašą, o ateityje pirmininkausiančios Bendrijai šalys, tarp jų ir Lietuva (2013 m. - red.), pasirūpintų, kad tam būtų skiriamas reikiamas dėmesys. Vaikai - mūsų visuomenės ateitis, tad negalime likti abejingi jų emocinei ir dvasinei būsenai“, - sakė europarlamentarė.
Lietuvoje padėtis ypač prasta
Lietuvoje gerai sutvarkyta psichikos sveikatos ligonių gydymo sistema, tačiau nepakankamai dėmesio skiriama pačiai sveikatai. Gydomos pasekmės, tačiau nešalinamos priežastys, todėl netrūksta smurto prieš motiną ir vaikus, kartais ir prieš tėvą, klesti patyčios ir pan. Kaip parodė prieš trejetą metų Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas - tyčiojimasis Lietuvoje paplitęs labiausiai - jį patiria net 70 proc. vaikų. Skandinavijoje, kur veikia speciali programa prieš patyčias, nuo to kenčia ne daugiau kaip 20 proc. mokinių. Tokias programas reikėtų diegti ir Lietuvoje.
Lietuva atsidūrė ir tarp valstybių, kur itin prasta visuomenės psichikos sveikata. Didžiausias pasaulyje savižudybių skaičius, patyčios tarp vaikų, girtavimas ir priklausomybė nuo alkoholio, azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų, interneto. Tokią padėtį bandoma taisyti. 2007-ųjų pavasarį patvirtintas ambicingas dokumentas - Psichikos sveikatos strategija, kurioje daug dėmesio skiriama pagalbai šeimai ir vaikui. Įgyvendinant prevencines programas, patyčių sumažėjo 50 procentų. Vis dėlto žmonių požiūris per dieną nepasikeičia ir norint pasiekti gerų rezultatų reikia rūpintis ir turinčiais psichikos sveikatos problemų tėvais, būtina juos mokyti auklėti savo vaikus.
To reikia net šeimoms, kurios atrodo tvarkingos. „Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip nežinia dėl rytdienos. Šeimose atsiranda įtampa, o prioritetai tėvų gyvenime perdėliojami taip, kad vaikams ir jų problemoms skiriama mažiausiai dėmesio. Dabar atsidūrėme naujų išbandymų etape, kuriuos reikės įveikti, kitaip krizės pasekmės gali būti jaučiamos dar daugelį metų“, - sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.
Nekokia padėtis ir visoje ES
„Problemos būtų efektyviau sprendžiamos, jei į procesą būtų įtraukiami ir vaikai bei paaugliai“, - įsitikinęs dr. Dainius Pūras iš Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro. Jis supažindino renginio dalyvius su preliminariais dvejus metus vykdyto CAMHEE projekto, skirto vaikų ir paauglių psichikos sveikatai 16 ES valstybių išanalizuoti, rezultatais. Taip paaiškėjo, kad ir Bendrijos mastu trūksta vaikų, šeimos apsaugos politikos, o kai kurias programas (pavyzdžiui, vaikų ir paauglių depresijai mažinti, vaikų diskriminavimui mažinti bei savižudybių prevencijos) dar reikia tobulinti.
