LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Nors benamiai raginami ne apsigyventi laiptinėse, po balkonais, sandėliukuose ar rūsiuose, o kreiptis į nakvynės namus, vis dar atsiranda tokių, kurie griežtai atsisako siūlomos pagalbos. Ką daryti, jeigu vienas neprašytas „kaimynas“ apsigyveno ir po jūsų langais?
Vilnietė Lina pasakoja, kad gyvena Žirmūnų mikrorajone (Vilniuje), pirmame daugiabučio aukšte. Po jos buto langais jau kurį laiką gyvena benamis.
„Iš pradžių nežinojome, ką daryti, kur kreiptis. Vieną dieną nusprendėme jam iškviesti policiją. [...] Taip nusprendėme padaryti, nes nuo jo labai jautėsi nemalonus kvapas, taip pat jis rengdavo „vakarėlius“ su kitais benamiais, rėkaudavo ant praeivių arba tiesiog rėkaudavo“, – pasakojo Lina.
Moteris priduria, kad atvažiavęs policijos ekipažas išsivežė visus tuo metu ten buvusius benamius, tačiau jos „kaimynas“ netrukus sugrįžo. Lina tikina nežinanti, kaip elgtis toliau.
Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė pataria, kad pirmą kartą patys namo gyventojai turėtų pasikalbėti su nekviestu svečiu ir jo paprašyti išeiti. Tai esą nėra sąlygos, tinkamos gyventi žmogui.
„Tačiau jeigu jis išprašytas sugrįžo, viskas priklauso nuo aplinkybių, kurias tas žmogus sukelia. Jeigu jis girtauja, triukšmauja ir kitaip trikdo viešąją tvarką, tai gyventojai tikrai turi kviesti policiją“, – teigė R. Laiconienė.
Specialistė pasakoja, kad policija įstatymus pažeidusius benamius veža į areštinę, o tuos, kurie neturi nusižengimų, – į nakvynės namus.
„Nė vienas žmogus, atėjęs į nakvynės namus, nakčiai nelieka už durų. Vietų yra pakankamai“, – sakė R. Laiconienė.
Pranešimų apie benamius, gyvenančius po daugiabučių langais, rūsiuose, sandėliukuose, laiptinėse, anot R. Laiconienės, anksčiau būdavo daugiau.
„Manome, taip yra todėl, kad benamiai įprato naudotis nakvynės namų paslaugomis. Kartais padedame benamiams, kurie nori keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą ir t.t. Socialinių darbuotojų pagalba jie registruojasi darbo biržoje, įgauna darbinės kvalifikacijos, nakvynės namuose gyvena ilgesnį laiką. [...] Bet yra tokių, kurie vieną naktį permiega ir išeina. Jie dažniausiai atsisako priimti daugiau pagalbos, nori būti „laisvi“, – pasakojo specialistė.
Būna atvejų, kai benamiai atsisako eiti į nakvynės namus ir todėl, kad bijo stipresniųjų smurto. Tačiau tam, specialistės tikinimu, tikrai nėra pagrindo.
„Ten, kur benamiai priimami tik nakčiai, yra budintieji, stiklinės pertvaros. Nuolat palaikoma rimtis. Atvejų, kada benamiai yra skriaudžiami, atiminėjami pinigai ir t.t., būti negali“, – tikino R. Laiconienė.
