Vokietijoje esančio Kiolno miesto universitete iškabintos fotografijos pasakoja apie tai, kad Kiolnas yra labai tolerantiškas miestas seksualinėms mažumoms. Matyt, kad universiteto bendruomenei būtų aiškiau, kas yra kas, ši mintis iliustruota fotografijomis iš Lietuvos ir Baltarusijos, bet akcentuojama, kad Baltarusija yra labai tolerantiška, o Lietuva – itin homofobiška šalis. Lietuvos homofobiškumą atspindinčioje nuotraukoje, kuri veikiausiai padaryta 2010-aisiais vykusių homoseksualų eitynių „Už lygybę“ metu, atpažįstamas buvęs Seimo narys ir žinomas visuomenės veikėjas Vytautas Šustauskas.
Naujienų portalui Balsas.lt susiekus su V. Šustausku, šis teigė nežinojęs, kad jo atvaizdas kabo viename Vokietijos universitetų: „Apie tai girdžiu pirmą kartą“.
V. Šustauskas: kvailių pilna visur
Paklaustas, kaip vertina savo atvaizdo atsiradimą tokiame kontekste, politikas sakė: „Tą parodą kabinau ne aš, o kvailių pilna visur. Aš gimiau ir užaugau bei pensiją užsidirbau anais laikais (kalba apie Lietuvos priklausymą Sovietų Sąjungai – aut. past.) ir niekada negirdėjau žodžio „gėjus“. Šitą žodį išgirdau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, bet nežinojau, ką šis žodis reiškia – painiojau gėjus, pederastus ir pedofilus. Niekas tiksliai nežinojo ir žodžio „reketininkas“ reikšmės. Kkai mažų vaikų paklausdavo, kuo jie nori būti užaugę, pasitaikydavo, kad atsakymas būdavo – reketininku. Būti reketiniku, buvo vos ne garbės reikalas. Tarybiniais laikais gėjus vadino pederastais ir teismuose net teisdavo už pederastiją. Šiandien, jei žmogų pavadini gėjumi, tai nieko tokio, bet jei pederastą pavadini pederastu, tai jau gali būti pasodintas. Visa šita bjaurastis atėjo iš Europos, Amerikos ir mums garbės nedaro tai, kad viską nuo kitų kopijuojame.“
Fotografijos Kiolno universitete (nuotr. G.Miciulevičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Šustausko teigimu, nemokėjome kurti savo valstybės, nemokėjome joje gyventi ir dabar valstybės nebeturime: „Turime klanus ir korumpuotų prisivogusių oligarchų sistemą. Po dvidešimties metų vėl kartojasi istorija – bankas su milijardu išvažiuoja, o žmonėms teks mokėti. Ar galime vadintis valstybe?“
Rusiška demokratija: gėjų paradas Desantininkų dieną
Apie tai, kad Kiolno universitete kabančiose nuotraukose priešinama Lietuva ir Baltarusija bei pabrėžiamas Baltarusijos tolerantiškumas ir Lietuvos homofobiškumas, pašnekovas sakė: „Neteko girdėti, kad Baltarusijoje pederastai rengtų paradus. Žinau, kad Rusijoje Vladimiras Putinas leido rengti paradą, bet pabrėžė, kad tai turi vykti per Desantinikų dieną. Ar jis buvo surengtas? O būtų buvę įdomu... Rusai pasirodė demokratiški, leido, neuždraudė.“
Fotografijos Kiolno universitete (nuotr. G.Miciulevičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Šustauskas pasidalijo savo mintimis apie tautą ir jos išrinktuosius: „Lietuvos kariuomenėje nematau daug tikrų vyrų, jų nėra ir Seime. Dievas sutvėrė moterį ir vyrą, tad tokiais santykiai nėra ko didžiuotis.“
Politikas: leisčiau vaikštinėti artimiausiame Vilniaus miške
Pašnekovas prisiminė ir tuos laikus, kai Kauno gatvėse dirbo taksistu: „Ne vieną tokį esu vežęs, žinau visas jų buveines, kur jie rinkdavosi, bet toks jau mano darbas buvo – niekada neatsisakydavau vežti, be to, jie gerai mokėjo. Nesvarbu, ką jie veikia užsidarę, juk yra ir klubai, bet ką duoda jų eitynės viešumoje? Jei leisime eitynes ir ką nors daugiau, tai kas tuomet liks iš krikščioniškos Lietuvos, kaip bus auklėjamas jaunimas? Būdamas valdžioje tokio dalyko tikrai neleisčiau.“
Fotografijos Kiolno universitete (nuotr. G.Miciulevičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Paklaustas, ar Lietuvoje dar kada nors galėtų įvykti seksualinių mažumų eitynės, V. Šustauskas sakė: „Viskas priklauso nuo to, kokia bus valdžia. Jei bus valdžia, kuri pati užsiiminėja tuo reikalu, tai, žinoma, kad leis, o jei ateis rimti žmonės... Mitinguoti neleido prie Seimo net tuomet, kai žmonės buvo nepatenkinti savo gyvenimu, nebeišgyveno iš atlyginimo – tai leido protestuoti prie sporto rūmų. Leisčiau vaikštinėti artimiausiame Vilniaus miške nors iki ryto – ką norite tą darykite: eitynes renkite su vėliavomis, džiaukitės, mylėkitės... O čia pačiam miesto centre, vos ne šventoje vietoje...“
Pokalbio pabaigoje V. Šustauskas suskubo paklausti, ar nuotrauka kabo tik jo vieno ar šalia yra ir Kazimieras Uoka bei Petras Gražulis.
Naujienų portalas Balsas.lt susisiekė su Žmogaus teisų instituto vadovu Henriku Mickevičiumi, kurio pasiteiravo, ar toks sulyginimas – homofobiškoji Lietuva ir tolerantiškoji Baltarusija– turi realaus pagrindo.
ŽTSI vadovas: toks lietuvos ir Baltarusijos sugretinimas – pokštas arba nežinojimas
Komentuodamas situaciją H. Mickevičius sakė: „Toks sugretinimas tikrai netinkamas, nes Lietuva yra Europos Sąjungos ir Europos tarybos narė, o Baltarusija nėra šių organizacijų narė. Beje, tai vienintelė Europos šalis, kuriai nėra priimta į Europos Tarybą. Šių organizacijų narės turi užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises.“
Anot H. Mickevičiaus, Baltarusija į šias organizacijas nėra priimta dėl minėtų standartų netatitikimo. „Lietuvoje ir Baltarusijoje dominuoja skirtingi žmogaus teisių klausimai. Tai, dėl ko diskutuojama ir kovojama Baltarusijoje, Lietuvoje jau yra išspręsta. Kalbu apie pagrindinius demokratinės valstybės laisves, tokias kaip susirinkimų, žodžio, religijos ir kitas laisves. Lietuvoje šios teisės užtikrinamos, o Baltarusijoje jos nėra užtikrinamos, tad tai pagrindinė viešojo diskurso tema. Būtent todėl iki tokių subtilybių kaip gėjų teisės Baltarusija nėra subrendusi. Baltarusijoje šis klausimas apskritai nėra viešinamas, nereikalaujama jokių teisių šios mažumos atsovams.“
Apie tai, kaip reikėtų vertinti tokį Lietuvos ir Baltaruijos sugretinimą, pašnekovas sakė: „Toks sugretinima gali būti suprantamas kaip pašaipa ar provokacija, o gal žmogės tikrai neišmanė ir nežinojo apie ką kalba“.
