Visuomenę, taip pat ir tesininikus, nuvilia Seimo veikla, Seimo narių dažnai savanaudiški, amoralūs, antikonstituciniai veiksmai ar sprendimai, teigia Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas. Teisininko nuomone, ypač nuvylė paskutinieji nutarimai: dėl nesutikimo, kad teismas spręstų K.Uokos bei A.Gražulio kaltės klausimą ir dėl Sacharuko palikimo Seimo nariu, nors Konstitucinis Teismas nustatė jo kaltumą.
Tuo visuomenės nusivylimu pasinaudodama, opozicija inicijavo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Toks žingsnis suprantamas: pagal visuomenės apklausos duomenis opozicinės partijos turi galimybes laimėti rinkimus ir perimti valdžią. Tačiau priešlaikiniai rinkimai kainuotų brangiai, bet Seimo veiklos bepadarytų labiau teisėtos ir moralesnės, teigia K.Čilinskas.
Anot teisininko, nepaneigta, kad opozicija pati prisidėjo prie skandalingų sprendimų. Pagrindinės opozicijos partijos ir jų lyderiai pasižymi neteisėta ir neskaidria veikla. Labiausiai priešlaikinių rinkimų norinčios Darbo partijos vadovybės, jos lyderio V.Uspaskich už finansines machinacijas laukia baudžiamasis procesas, kurio pagrįstumą pripažino Europos Parlamento institucijos. V.Uspaskich, paniekinęs Lietuvą ir jos teisę, nuo atsakomybės net slapstėsi Rusijoje. Nedaug teisėtumo ir sąžiningumo Lietuva gali tikėtis iš valdžios, kurios lyderis už finansines machinacijas turi sėsti į teisiamųjų suolą, teigia teisininkas K.Čilinskas.
Anot jo, ir kitos į valdžią pretenduojančios politinės jėgos nepasižymi sąžininga tarnyste visuomenei. Gražų tvarkos ir teisingumo vardą turinčios partijos lyderis turi problemų su teisingumu ir yra Konstitucinio Teismo pripažintas kaltu, jog pilietybė suteikė mainais už pinigus. Socialdemokratai atsakingi už tai, kad, bendradarbiaudami su dabartiniu premjeru, Lietuvos gerovės sąskaita stipriai „pamalonino“ Maxima savininkus, sudarydami neteisėtus LEO ir kitus energetinius sandorius. Dabartinė konservatorių vyriausybė pratęsė neteisėtų „malonių„ sąrašą. Ji prieš metus sudarydama restitucinę sutartį, pagal kurią Maxima savininkai ir jų įpėdiniai įgijo teisę iš Lietuvos per privatų Stokholmo arbitražą prisiteisti neriboto dydžio pinigines kompensacijas. Šiems reikalavimams užtikrinti Maxima savininkų naudai Vyriausybė atsisakė neliečiamumo visam valstybės turtui, įskaitant nacionalinį ir Sodros biudžetą.
Pasak K.Čilinsko, visos Seimo partijos nekovoja prieš „malones“ monopolijoms, prieš jų pelnymąsi verslo ir gyventojų sąskaita. Visos stabdo naujų pažangių politinių jėgų atsiradimą, balsuoja už Seimo partijų finansavimą iš biudžeto ir prieš visuomeninių organizacijų dalyvavimą savivaldybių rinkimuose. Todėl po pirmalaikių Seimo rinkimų toms partijoms pasikėtus vietomis, daugiau teisingumo šalyje nebus. Lietuvos valstybę nuo sunykimo galėtų išgelbėti nebent nauja švari politinė jėga, teigia K.Čilinskas.
