Seimo nario, teisininko Kęstučio Čilinsko manymu praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusio Latvijos ministro pirmininko pasisakymai, kuriais skubinama priimti įstatymą dėl „Leo LT“ bendrovės kūrimo, negerbia Lietuvos suvereniteto, teigiama Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos spaudos tarnybos pranešime.
Iš šio Latvijos pareigūno teiginių matyti, kad jis žino, jog Lietuvos visuomenė kartu su Prezidentu abejoja šio įstatymo skaidrumu. Todėl Latvijos premjero pasisakymai negali būti suprasti niekaip kitaip, kaip spaudimas Lietuvos prezidentui, sakoma pranešime.
Jei Latvijos premjeras teigia, kad šį įstatymą reikia priimti, tai reiškia, kad jis susipažinęs su įstatymu. Vadinasi, teigia K.Čilinskas, premjeras žino, kad „Leo LT“ nėra investuotojas į AE ar dar ką nors, o bendrovė, kuri valdys Lietuvos energetikos pelningiausią dalį - elektros perdavimo ir skirstymo tinklus. Pasak K.Čilinsko, Latvijos pareigūnai galėtų paaiškinti, kodėl jiems svarbu, kad apie 5-7 milijardus litų verta beveik 40 procentų Lietuvos energetikos sistemų dalis be viešo konkurso ir veltui (už neaiškios vertės VST akcijų dalį) atiduota NDX energija ( t.y.,“Maxima” prekybos tinklo) savininkams. Lietuviams, teigia K.Čilinskas, gali kilti abejonės, ar toks rūpestis Lietuvos energetikos privatizavimu, perduodant jos valdymą šiems savininkams, nėra sukeltas to, jog minėti savininkai yra susiję su Latvijos ekonomika, pardavinėja lietuviams latvių prekes.
Šiuos įtarimus padidina tai, kaip mano K.Čilinskas, jog Latvijos atstovai ištiesia pagalbos ranką šiems savininkams ir kitais atvejais, kai kyla konfliktas tarp tų savininkų interesų ir Lietuvos bei ES teisės. Pavyzdys - atvejis, kai Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą dėl VST savininkams naudingos 2004 metais padarytos Elektros energijos įstatymo pataisos. Pagal ją vartotojai neturi teisės laisvai pasirinkti, ar jungtis prie perdavimo, ar prie skirstymo tinklų. Prievolė jungtis prie skirstymo tinklų užtikrino pelną VST savininkams, bet pabrangino elektros energiją. Be to, tokia prievolė pažeidžia ES 2003 metų direktyvą. Tuomet, teigia K.Čilinskas, Europos Komisijos narys latvis A.Priebalgs parašė vienam iš NDX energija savininkų D.Nedzinskui laišką, kuriame šią ES direktyvą aiškino minėtų savininkų interesų naudai. Todėl Konstitucinis Teismas bylą išsiuntė į Europos Teisingumo teismą. Kol byla neišnagrinėta, minėti savininkai ir Vyriausybė, teigia K.Čilisnkas, skuba per kuriamą „Leo LT“ bendrovę perimti iš Lietuvos valstybės ne tik skirstomuosius, bet ir perdavimo tinklus.
Visa tai, K.Čilinsko manymu, įrodo, jog Lietuvos elektros energetika atsidūrė konflikte su už Lietuvos ribų nueinančiais privačiais interesais, todėl Lietuvos pareigūnai, tame tarpe ir VSD, ir Užsienio reikalų ministerijos, turėtų reaguoti į Latvijos ar kitų valstybių atstovų poveikį mūsų nacionaliniams interesams, teigiama pranešime.
Seimas vasario 1 dieną priėmė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimus, leidžiančius baigti Vyriausybės ir "NDX energijos" derybas dėl nacionalinio investuotojo, turėsiančio įgyvendinti dešimtimis milijardų litų vertinamus energetikos projektus - naujos elektrinės ir elektros tiltų statybas. Aktyviai „Leo LT“ projektą remiantis premjeras G. Kirkilas ne kartą teigė, kad skubėti dėl jo verčia projekte dalyvaujantys užsienio partneriai.
Kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų, juos turi pasirašyti prezidentas. Jo sprendimo laukiama šiandien popiet.
