Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai, kad vėjo jėgainės atsirastų ir atviroje Baltijos jūroje. Tiesa, be 2015 metų jų parkų ties mūsų šalies krantais vargu ar išvysime.
Specialistų teigimu, jūroje ties Lietuvos krantais yra penkios vietos, kuriose galėtų atsirasti vėjo energijos parkai. Jie netrukdytų uostų veiklai, žvejybai ir aplenktų naudingų iškasenų išteklius. Šiuose parkuose būtų galima pagaminti apie tūkstantį megavatų (viena parko galia – nuo 100 iki 600 MW) elektros.
Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūroje (Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse) poveikio aplinkai vertinimo programa pristatyta keturioms pajūrio savivaldybėms – Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos. Uostamiesčio savivaldybės Teritorijų planavimo komitetas šiam vertinimui pritarė, nors politikų nuomonės dėl jėgainių išsiskyrė.
Projekto rengėjų teigimu, keturi tokie parkai nuo kranto būtų nutolę skirtingai – nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų. Ties Klaipėda vėjo jėgaines nuo sausumos skirtų 16-25 kilometrai. Poilsiautojams tai nė kiek netrukdytų net vizualiai, nes jau už 15 kilometrų jas yra sunku įžiūrėti.
Labiausiai abejojama, ar pavyks tokį parką pastatyti ties Neringa, nes čia atstumas planuojamas pats mažiausias – 4-16 kilometrų. Tam gali pasipriešinti itin akylai Kuršių neriją saugantys aplinkosaugininkai.
Ties Palanga vieną parką planuoja ir privati bendrovė. Jo poveikio aplinkai programa jau suderinta.
Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Gulbinsko, Lietuvai būtinybė plėtoti alternatyviąją energetiką kyla ne tik dėl augančių energetinių išteklių kainų, bet ir įsipareigojimų Europos Sąjungai. Pastarieji tikrai nemenki – iki 2010 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių iki 7 procentų.
Kol kas neaiškumų kyla dėl parkų prijungimo. Siūlomi trys variantai – sausumos tinklai, Lietuvos ir Švedijos kabelis ir planuojama visą Baltijos jūrą apjuosianti jungtis, kuri sujungtų visas joje esančias vėjo jėgaines.
S.Gulbinsko teigimu, pasaulyje ryškėja tendencija tokius parkus statyti būtent jūroje. Jose jau pagaminama per 2 procentus energijos. Jėgaines galima išvysti ties Olandija, Vokietija, Danija, tam ruošiasi kaimynai latviai, lenkai ir estai.
Taip išsprendžiamos labai dažnai dėl vėjo jėgainių pastatymo sausumoje kylančios įvairios problemos – riboti žemės plotai ir žmonių pasipriešinimas.
Nors pirmas žingsnis dėl vėjo malūnų Baltijos jūroje žengtas, juos ties Lietuvos krantais išvysime ne anksčiau kaip po septynerių metų.
Pasaulyje tokių jėgainių poreikis yra labai didelis, tad prie jų gamintojų nusidriekusios eilės.
