Pasak jo, tokiu elgesiu parlamentaras kenkia Seimo reputacijai, todėl jam neturėtų priklausyti dar ir išeitinė išmoka.
J. Razma parengė ir registravo pataisą, kad išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pražįstamas kaltu dėl nusikaltimo, arba Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.
„Jeigu Seimo narys padaro baudžiamąjį nusikaltimą, manau, tai vis dėlto yra Seimo nario vardo diskreditavimas. Tuo atveju, kai tik skiriama bauda už tai (nusikalstamą veiką – BNS), ji netrukdo jam eiti Seimo nario pareigų, bet vien už šitą dalyką, man atrodo, vertėtų nebeskirti išeitinės kompensacijos, kai jis baigia kadenciją, jeigu vėl nebeišrenkamas“, – BNS sakė parlamentaras.
Neužteko balsų panaikinti Gapšio mandatą
Jis pabrėžė, kad kalbama apie situaciją, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti tokio Seimo nario mandatą.
Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.
Mat dabar Seimo statutas numato, kad išeitinė kompensacija nemokama tik tuo atveju, jeigu politikas neperrenkamas kitai kadencijai.
Tuo pačiu projektu J. Razma siūlo atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.
„Visuomenės teisė žinoti turėtų nulemti prieš tam tikrą nepatogumą Seimo nariams, kai dėl kolegos tenka balsuoti, o paskui aiškinkis, kodėl skriaudei mane. Vis dėlto tokiais atvejais balsuodamas Seimo narys turi suvokti atsakomybę prieš visuomenę kaip svarbiausią faktorių“, – BNS sakė parlamentaras.
