Ketvirtadienį (liepos 15 d.) opozicinės LSDP partijos vadovas „pasipiktino“ neva A. Kubiliaus Vyriausybės ruošiamais valstybės kontroliuojamų įmonių privatizavimo planais.
Tuo tarpu Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma pasveikino Vyriausybę, siekiančią skaidrinti ir efektyvinti valstybinio turto valdymą, iš jo gauti kuo didesnį indėlį į valstybės biudžetą:
„Kolegai A. Butkevičiui norėčiau priminti, kad politinių sprendimų dėl kokių nors stambaus masto privatizavimo planų nei Vyriausybė, nei Permainų koalicija nėra priėmusi. Šiuo metu priimami nutarimai dėl valstybės kontroliuojamų įmonių veiklos išskaidrinimo ir jų valdymo optimizavimo, kad ateityje toms įmonėms perduotas valstybės turtas neštų realią naudą visiems piliečiams. Svarbu pasiekti gerokai didesnio valstybės kontroliuojamų įmonių veiklos efektyvumo ir iš jų gauti gerokai daugiau pajamų į valstybės biudžetą, kad pagal tuos parametrus priartėtume prie atitinkamų Skandinavijos šalių įmonių rodiklių. Pavyzdžiui, Lietuvos miškininkystės sektoriaus įmonių pelningumas iš vieno kubinio metro 2008 m. sudarė 4 Lt, kai tuo tarpu Švedijoje šis rodiklis siekė 16, o Latvijoje – netgi 48 litus.
Vyriausybė konstatavo, kad turtas valdomas netinkamai, įvardijo esamą padėtį ir nustatė potencialius tikslus. Vietoj gaunamų keliasdešimties milijonų litų dividendų pavidalu užsibrėžta ateityje siekti 0,8-1,5 milijardo litų kasmetinių įplaukų į biudžetą.
Sprendžiant šį klausimą jau yra priimti ir kai kurie labai svarbūs sprendimai – iš jų paminėtinas šią savaitę Vyriausybės posėdyje priimtas ūkio ministro D. Kreivio teiktas nutarimas dėl valstybės kontroliuojamų įmonių veiklos išskaidrinimo numatant viešai skelbti visus svarbius įmonės veiklos parametrus.
Kaip dar viena idėja yra paminėta ir nedidelės dalies įmonių akcijų privatizavimo galimybė. Pabrėžiu – būtent nedidelės dalies. Tai paliestų tik tą nedaugelį įmonių, kur dar nėra tai padaryta. Vertindamas šią idėją gal ir turėčiau abejonių, kadangi privalu atlikti analizę, ar smarkiai skiriasi veiklos efektyvumo rodikliai įmonėse, kur šiandien visai nėra privataus kapitalo (pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliuose“) ir kur jo šiek tiek yra (kaip antai AB „Lietuvos elektrinė“ arba AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Reikėtų įvertinti, ar mažos dalies akcijų išleidimas į viešą apyvartą atsilieptų teigiamai, nors logiška būtų tikėtis, kad taip: privatus investuotojas turėtų siekti gauti kuo didesnių dividendų ir rūpintis įmonės veiklos efektyvumu.
Gaila, kad minėtą atskirų Vyriausybės narių teorinį pasvarstymą apie nedidelės dalies akcijų pardavimą socialdemokratų lyderis skelbiasi supratęs kaip kažkokį masinį didelės apimties tų įmonių privatizavimą, ir tuo bando gąsdinti visuomenę.
Savo pasisakyme A.Butkevičius sulygina valstybines įmones su „višta, dedančia auksinius kiaušinius“. Neneigiant šio palyginimo, socialdemokratų lyderio, buvusio G.Kirkilo Vyriausybės ministro, norėtųsi paklausti: o kurgi dingdavo tie „kiaušiniai“ jų valdymo, užtrukusio bene 7-erius metus, laikotarpiu? Noriu pakviesti socialdemokratų „vištininkus“ ištraukti tuos auksinius kiaušinius iš seifų ir parodyti visuomenei.
Socialdemokratų pareiškimą vertinu kaip neįtikėtino cinizmo pavyzdį. Juk Vyriausybę kritikuoja partijos, kuri 2001-2008 metų laikotarpiu visada buvo valdančioji, vadovas. Ir būtent socialdemokratai nugyveno valstybės turtą iki tiek, kad iš milijardinio turto gyventojai gauna naudos tik keliasdešimt milijonų.
