Atsakydamas į Seimo narių klausimus krašto apsaugos ministras pirmadienį pabrėžė esąs įsitikinęs, kad šalies karinė doktrina yra teisinga ir tai neva patvirtina Gruzijos įvykiai. Anot jo, Gruzijos kariuomenė buvo formuojama šauktinių pagrindu.
Pasak J. Oleko, gausios šauktinių pajėgos nesugebėjo priešintis Rusijos agresijai. Tai esą patvirtina, kad Lietuvos pasirinktas kelias – formuoti profesinę armiją ir atsisakyti šauktinių yra teisingas. „Mūsų gynybos pagrindas yra NATO sutarties penktojo straipsnio numatoma kolektyvinė gynyba“, - teigė ministras.
J. Olekas į tai atkirto, kad Lietuvos kariai yra geriau parengti nei 2004 m. ir šalis esanti daug saugesnė nei buvo prieš tai. Prie to esą prisidėjusi 2004 m. balandį startavusi NATO oro policijos misija, oro erdvės pažeidimų sumažėjo, šauktiniai noriai rinkosi į paskutinį šaukimą ir profesinė tarnyba esanti vis populiaresnė.
J. Olekas sakė, jog išvados iš Gruzijos įvykių daromos. „Ne karių gausumas ir žmonių stovėjimas pasienyje gali apginti Tėvynę. Atakos yra labai masyvios ir su labai masyvia technika“, - pabrėžė ministras. Anot jo, reikia technikos ir profesionalų, pasirengusių ją valdyti. Esą Lietuva pasirengusi atremti agresiją daug geriau, nei Gruzija.
Ministras taip pat tvirtino, jog pavyko pakeisti sąjungininkų nuomonę dėl Lietuvos gynybinių poreikių. "Mes esame dėstę savo partneriams ir tai dėstysime toliau ir turėsiu galimybę jau šį ketvirtadienį vėl susitikti su kolegomis, aptarti jų požiūrio atitikimą. Netgi ir Gruzijos atveju mes prognozavome, kad gali taip atsitikti. Daugelis mūsų kolegų tuo netikėjo. Todėl šiandien, viena vertus, mes žinodami, kad taip atsitinka, kai kas gali taip elgtis ir XXI amžiuje, naudoti karinę jėgą priimant politinius sprendimus, mes esame tvirtesni, nes mes savo kariuomenę orientuojame teisingu keliu tai, kas yra dabar dėstoma dar ir kitiems. Mūsų partneriai jau pradeda suprasti taip, kaip mes suprantame situaciją. Todėl iš šios bėdos, iš tos nelaimės, kuri atsitiko mūsų draugams, mes tam tikra prasme ir išlošėm, nes pasaulio požiūris į grėsmes taip pat pakinta", - sakė J. Olekas.
Opozicijos neįtikino
Konservatorė Rasa Juknevičienė nusistebėjo tokia pozicija ir pacitavo prezidento bei aukščiausiojo kariuomenės vado Valdo Adamkaus žodžius, pasakytus Vokietijos laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“: „Jei pamišėliai Rusijoje sumanytų užimti Lietuvą, jie tai padarytų per keletą minučių“.
R. Juknevičienė klausė, ką tuomet reiškia prezidento žodžiai ir ar socialdemokratai prisiima atsakomybę už tai, kad Lietuva teturi vieną „apypilniai“ sukomplektuotą batalioną, o taip pat už šauktinių kariuomenės prestižo sumenkinimą.
J. Olekas priekaištus atmetė kaip neteisingus, o dėl prezidento pozicijos siūlė pasiklausti jo paties. Konservatorių lyderis Andrius Kubilius replikavo, kad krašto apsaugos ministro ir vyriausiojo kariuomenės vado pozicijos, pasirodo, skiriasi.
Ministras nesutiko su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovu Egidijumi Klumbiu, siūliusiu po Gruzijos įvykių atšaukti visas misijas iš Afganistano bei Irako ir susikoncentruoti ties Lietuva. Pasak jo, tai susilpnintų Lietuvos karių pasirengimą ir pozicijas kolektyvinės gynybos sistemoje.
Atsakydamas į Liberalų sąjūdžio atstovo Petro Auštrevičiaus klausimą dėl kolektyvinės gynybos, J. Olekas pritarė minčiai, kad Lietuva nėra pajėgi apsiginti be dalyvavimo kolektyvinėje gynyboje. Jis sakė, kad pasigirdę mėginimai svarstyti, jog NATO pagalbos suteikimas Lietuvai nebūtų teisėtas, yra nukreipti prieš šalies saugumą. Kaip žinia, 31 Seimo narys iš Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Valstiečių liaudininkų frakcijų atstovai kreipėsi dėl to į Konstitucinį Teismą.
.................
Lietuva
Šios kadencijos Seimo priimti įstatymai numato, kad bendras profesinės karo tarnybos karių skaičius 2014 metais sieks 8450.
Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2008 metais sieks iki 1600, 2009 m. – 600. Nuo 2013-ųjų šauktinių Lietuvos kariuomenėje turėtų nelikti.
Dabar Lietuvos kariuomenėje tarnauja beveik 2 tūkst. šauktinių.
Krašto apsaugos savanorių pajėgas pertvarkant į Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkantį aktyvųjį rezervą, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius bus mažinamas nuo 6,5 tūkst. 2007-aisiais iki ne mažiau 6 tūkst. 2008-2014 metais.
Prieš stojant į NATO pasiektas politinių partijų susitarimas – skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP – taip ir nebuvo įvykdytas. 2008 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 79 ,,Dėl 2008 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai. Jie sudaro 1,16 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. 1276,7 mln. Lt (553,4 mln. JAV dolerių).
Gruzija
Gruzijos karinėse pajėgose tarnauja 37 000 kariškių. Šalis turėjo (iki Rusijos agresijos pradžios) 230 tankų ir 12 kovinių lėktuvų.
Arsenale taip pat apie 200 artilerijos pabūklų, 180 minosvaidžių, 40 reaktyvinių raketinių sistemų „GRAD“, 35 rusų ir amerikiečių gamybos sraigtasparniai.
Gruzijos karinis biudžetas – 997 mln. JAV dolerių – 4,8 proc. BVP.
