Per kelias minutes registracijos dieną dingstantys talonėliai ne juokais siutina net kelis mėnesius patekimo pas gydytojus specialistus priverstus laukti pacientus. Šie klausia – kaip gali taip būti, kad talonėliai kažkur mistiškai „išgaruoja“, gal net yra kažkur po blatu paslepiami?
Štai klaipėdietė Ramunė, pacientų asociacijos „Gyvastis“ narė, pati turinti neįgalumą ir prižiūrinti ligotą vyrą, sako, kad talonėlių „medžioklė“ jau yra tapusi kasdienybe.
„Mano vyras yra su jau ne kartą transplantuotu inkstu, turėjo ir kitų problemų – buvo trūkusi aneurizma galvoje, darytos dvi operacijos. Viena akis po vienos operacijos yra apakusi, tad tikrai reikia vargti norint patekti pas gerą akių specialistą.
Didžiausia problema, kalbant apie universitetinę ligoninę, yra ta, kad talonai yra paskelbiami ne tą pačią dieną, o įvairiai pas skirtingų sričių specialistus. Taigi turi jau nuo mėnesio pradžios žiūrėti, kokiomis datomis bus paskelbti talonai dar kitam mėnesiui“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris pasakoja, kaip tą dieną jau nuo ryto turi budėti ir vos išmuša lygiai 8-ta valanda, sistema stipriai apkraunama ir ima „lūžinėti“.
„Būna mirksi mirksi ir, kai jau pavyksta prisijungti, talonų praktiškai per kelias minutes nebūna likę. Taigi jei per 5 minutes spėji, tai spėji, o realiai jei nespėji per 10 minučių, viskas, talonų nebėra visam mėnesiui. Ir tada turi laukti, kada vėl bus registracijos skelbimas kitam mėnesiui. Tad pas specialistą geriausiu atveju pateksi tik po dviejų mėnesių, o dėl akies operacijos apskritai net pusę metų laukiame“, – kalbėjo Ramunė.
Moteris neslėpė, kad dėl tokios situacijos tiek liūdna, tiek pikta. „Jau vien norint patekti pas šeimos gydytoją reikia laukti dvi savaites. Gerai kad bent su nefrologais, pas kuriuos tenka nuolatos lankytis, nėra jokių problemų, gydytojai žiūri geranoriškai“, – džiaugėsi ji.
Eilė didžiulė, o nemokamai – nors ir rytoj
Anot asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, galima svarstyti, kad problema – per mažai specialistų arba kad ligonių kasos apmoka tik tam tikrą kvotą, kiek gali medikas priimti pacientų.
„Tačiau šitaip atsiranda paradoksali situacija, šitaip žmogus gali laukti ir kelis mėnesius ar metus, bet jei susimokės už konsultaciją, gali gauti paslaugą iš karto, vos ne po kelių dienų? Klausimas, ar nėra piktnaudžiaujama mokamomis vietomis, kurias galima gauti greitai?“, – svarstė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad vyresnės kartos žmonėms apskritai sunkiau sekasi naudotis technologijomis, tad jie ateina registruotis gyvai, tačiau tuo metu juo labiau vietų jau nebūna likę.
„Taip, ligonių kasos aiškina, kad eilių nebūtų, jei pacientai registruotųsi ne pas norimą gydytoją, o ten, kur yra vietos. Tačiau jei kalbame apie tęstinį gydymą, kiekvienas pacientas norėtų eiti pas tą patį gydytoją ir šis taip pat žinoti pacientą, o ne žiūrėti į jį kaip į atverstą baltą lapą“, – kalbėjo A. Degutytė.
Ji pridūrė, kad labai svarbu talonėlį „pagauti“ per mėnesį, nes po to vėl reiks eiti siuntimo pas šeimos gydytoją, vėl laukti eilėje ir t. t.
Specialistų poreikis auga, o finansavimas skylėtas
Gydymo įstaigų vadovai neslepia – eilių problema seniai bado akis ir priežasčių tam surasti galima ne vieną.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus sutiko, kad dėl dabartinės sistemos spragų nei medikams patogu, nei pacientams yra gerai.
„Iš esmės pacientas nori registruotis pas gydytoją (nesvarbu, gyvai registratūroje, telefonu ar internetu), bet to padaryti negali. Ten, kur yra deficitas, visada atsiranda dirva įvairiems neleistiniems dalykams, nepagrįstoms kalboms“, – pastebėjo jis.
Anot pašnekovo, būtų galima įvardinti labai daug priežasčių, kodėl registracija pas norimus specialistus yra apsunkinama.
„Viena iš pagrindinių – mūsų visuomenę po truputį vis labiau serga ir sveikatos specialistų paslaugų poreikis tik auga. Jei anksčiau kardiologo, neurologo ar kito specialisto tiek dažnai neprireikdavo, dabar jie yra itin paklausūs.
Jų dažniau prireikia gal ir dėl to, kad šeimos gydytojas ne visiškai pasitiki savo jėgomis. Kai kada to būtinai reikalauja teisės aktai, kitą kartą būna pertekliniai atvejai, kai vaistams išrašyti pakaktų ir šeimos gydytojo.
Kitą kartą įvairios profilaktinės programos labai greitai generuoja pacientų skaičių. O paklausių specialybių gydytojų kiekis yra ribotas ir nespėja įstaiga į tai reaguoti. O kitą kartą galbūt ir nėra tų specialistų, kurių reikia“, – vardijo įstaigos vadovas.
Kita jo įvardyta svari priežastis – skylėtas finansavimas.
„Kiekviena gydymo įstaiga skaičiuoja savo finansus ir yra tam tikros ribos, vadinamos sutartinės sumos, kurias viršijus apmokėjimo gydymai įstaigai už paslaugas klausimas tampa sudėtingas. Yra apmokama viso labo nuo 25 iki 70 procentų tos vertės, o paprasta konsultacija, į kurią įeina trys apsilankymai, vertė yra labai nedidelė ir prasideda nuo kažkur 16 eurų. Tad kitą kartą vienos konsultacijos kaina yra vos 5 eurai.
Tad įstaiga, stengdamasi sumažinti eiles ir teikdama daugiau pastangų bei mokėdama atlyginimus medikams, slaugytojams nėra garantuota, kad už tai gaus pinigus“, – kalbėjo D. Steponkus.
Kalti ir patys pacientai
Įstaigos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad eiles prailgina ir patys pacientai, norėdami patekti pas konkretų specialistą.
„Yra daug tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, kryptelėjęs koją pacientas nori patekti pas konkretų profesorių. Nors tikrai pakaktų paprasto gydytojo. Apskritai norėtųsi, kad pacientai labiau pasitikėtų šeimos gydytojais, ne visada problemai spręsti būtinas gydytojas specialistas“, – sakė jis.
D. Steponkus sutiko, kad situaciją apsunkina bei kartais nepagrįstą pasipiktinimą sukelia ir apie atšauktą vizitą nepranešantys pacientai.
„Todėl kitą kartą gali atrodyti, tuo metu gydytojas sėdi be darbo. Tačiau tuo metu jis negali nieko kito priimti, nes konsultacijai skirtas laikas yra 20 min., o pacientas gali atvykti pavėlavęs“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip galima būti pakeisti situaciją, D. Steponkus duria tiesiai šviesiai: „Be abejo, pinigų maišas nėra be dugno, tačiau Valstybinės ligonių kasos, kuri apmoka paslaugas, pozicija galėtų būti kiek lankstesnė. Ambulatorinės paslaugos yra paklausiausios, tad norėtųsi, kad ir apmokėjimus būtų leidžiama taikyti lanksčiau. Įstaigos juk negali dirbti į užprogramuotą nuostolį“, – kalbėjo vyriausiasis Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas.
Jis pridūrė, kad kartais velnias slypi detalėse, tad situacija kardinaliai galėtų pasikeisti vos pataisius smulkmenas ministro įsakymuose.
D. Steponkaus manymu, situaciją turėtų palengvinti vieninga elektroninė registravimo sistema, jo manymu, dažnai žmogui nėra didelės problemos nuvykti 20–30 ar 50 kilometrų į kitą vietą ir gauti konsultaciją, jei arčiau namų esančioje įstaigoje trūksta specialistų.
Apie artimiausią vizitą informuoti privalo
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė gi pabrėžė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydymo įstaigos privalo registruoti visus pacientus jų kreipimosi į įstaigą metu ir pasiūlyti anksčiausią paslaugos suteikimo datą.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme yra nustatyta, kad pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per 7 dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku.
„Registravimo terminai neturi būti ribojami. Net jei yra ilga eilė, žmogus iškart turi sužinoti, kada jis paklius pas jam reikiamą specialistą – po mėnesio ar kelių.
Jeigu šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nusprendžia, kad jam reikalinga gydytojo specialisto konsultacija (skubi arba planinė), pagal nustatytą tvarką, išduodamas siuntimą gydytojas privalo pacientui pasakyti kada yra artimiausias vizito pas specialistą laikas toje pačioje gydymo įstaigoje“, – aiškino specialistė.
Jei tai viršija 30 dienų terminą, pacientas gali sutikti laukti arba kreiptis į kitas gydymo įstaigas ir pasirinkti tą, kurioje yra mažiausia šių paslaugų laukimo eilė.
„Siunčiantis gydytojas sprendžia dėl gydytojo specialisto konsultacijos skubumo. Jei nusprendžiama, kad pacientui reikalinga skubi gydytojo specialisto konsultacija, tai nurodoma siuntime.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsniu yra nustatyta, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą, tad jei netenkina esamos gydymo įstaigos nustatyta tvarka, pacientas gali pasirinkti kitą gydymo įstaigą“, – teigiama portalui atsiųstame atsakyme.
R. Biekšienė pridūrė, kad pacientų registracija pas gydytojus yra ir gydymo įstaigos vadybos klausimas. „Tad jei kyla kokių nors nesklandumų ar nesusipratimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir pabandyti kylančias problemas išspręsti vietoje“, – pastebėjo ji.
Nauja sistema ribos registracijų skaičių
Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyr. specialistė Simona Gricienė atkreipė dėmesį, kad Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS) yra integruota su e.sveikata siekiant pacientų registracijas susieti su galiojančiais elektroniniais siuntimais.
„Taip sudaromos sąlygos mažinti dirbtinai susidarančias eiles dėl pacientų, kurie registruojasi paslaugoms, neturėdami gydytojo siuntimo (toms, kurioms jis reikalingas) arba registruojasi iš karto keliose gydymo įstaigose, į kurias neatvyksta ir neinformuoja apie neatvykimą. Numatoma, kad su vienu siuntimu bus galima iš anksto registruojantis paslaugoms gauti tik vieną kartą“, – aiškino ji.
Šiuo metu sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl IPR IS naudojimo, vyksta mokymai dėl IPR IS portalo naudojimo.
Visai neseniai talonėlių „dingimo“ klausimu susidomėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Kaip informavo ji, išanalizavus SAM ir VLK pateiktą informaciją apie SAM, VLK, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vykdomą veiklą asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių ir šių eilių valdymo srityse, atsižvelgiant į kitą susijusią informaciją apie galimą problematiką, buvo priimti sprendimai nuo 2019 m. liepos 22 d. atlikti korupcijos rizikos analizes asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių valdymo srityse.
Korupcijos rizikos analizės minėtose veiklos srityse atliekamos pirmą kartą.
