Prieš teismui atiduodami Darbo partijos (DP) galimų finansinių machinacijų bylą prokurorai nepasivargino ištirti, iš kur į šią partiją galėjo plaukti nuo valstybės nuslėpti milijonai. Tai, anot jų, nėra svarbu.
Prokurorų teigimu, partijos lyderis Viktoras Uspaskichas gaudavo neoficialią lėšų ataskaitą ir yra kaltas dėl to, kad vedė dvigubą buhalterinę apskaitą. Tačiau iš kur DP sąskaitoje galėjo atsirasti nuo valstybės nuslėpti ir neteisėtai išleisti milijonai, neaišku. Prokurorai teigia, kad toks klausimas atliekant tyrimą nebuvo keliamas, todėl į jį nėra atsakymo daugybėje teismui perduotų bylų, rašo „Vilniaus diena“.
„Nežinojimas, iš kur gauti pinigai, ir yra didžiausias pažeidimas, nes partijos veikla turi būti skaidri ir visi gaunami pinigai turi būti deklaruojami, parodomi, pateikiami ataskaitose. Šiuo atveju to nebuvo. Atliekant tyrimą nustatyta, kad partija gavo ir išleido kur kas daugiau lėšų, nei deklaravo, todėl ji ir kaltinama pažeidusi įstatymą“, - sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Saulius Verseckas.
Jis pripažino, kad nagrinėjant DP finansavimo bylą buvo šiokių tokių pamąstymų ar prielaidų, iš kur galėjo ateiti nelegalūs pinigai. Bet, pasak prokuroro, nebuvo kruopščiau tirta, nes tai nėra kaltinimo pagrindas.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis nelegalių pinigų DP sąskaitoje atsirado ir buvo išleisti 2004 m., kai vyko Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
DP nelegalaus finansavimo šaltinius ir schemas detaliau tyrė Valstybės saugumo departamentas. Parengtos bent kelios šios tarnybos pažymos, iš kur DP galėjo gauti papildomų milijonų, tačiau jos neviešinamos.
Neoficialiomis žiniomis, DP gaudavo pinigų iš V.Uspaskicho valdomų įmonių, paties partijos lyderio, neegzistuojančių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat procentą iš įmonėms skirtų ES lėšų (vadinamąjį otkatą), iš Rusijos bendrovių, įregistruotų lengvatinės prekybos zonose.
Buvo ieškoma, ar tarp tų lengvatinės prekybos zonose įregistruotų Rusijos bendrovių nėra siejamų su šios šalies specialiosiomis tarnybomis. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, tokių tvirtų sąsajų užfiksuoti nepavyko.
Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjusi apie 4 mln. litų mokesčių.
