Tai yra reikšmingiausias BVP kritimas nuo tada, kai 1998 metais pradėti fiksuoti duomenys.
Pirmąjį 2009 metų ketvirtį – pačiame pasaulinės finansų krizės įkarštyje – BVP sunyko tik 1,5 proc., pažymėjo EBPO.
Didžiausias BVP kritimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas tose G20 šalyse, kurios pirmosios įvedė griežtas ribojančias priemones koronaviruso plitimui pažaboti.
Taigi Kinijos ekonomika susitraukė 9,8 proc., o Prancūzijos ir Italijos – 5,3 procento.
Staigus BVP kritimas taip pat registruotas Vokietijoje (2,2 proc.), Kanadoje (2,1 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (2 procentais).
Brazilijos ekonomika sumenko 1,5 proc., JAV ir Pietų Korėjos – 1,3 proc., Meksikos – 1,2 procento.
Ne toks reikšmingas BVP sumažėjimas užfiksuotas Indonezijoje (0,7 proc.), Japonijoje (0,6 proc.) ir Australijoje (0,3 procento).
Vienintelės didžiojo dvidešimtuko šalys, kuriose pirmąjį ketvirtį fiksuotas BVP augimas, buvo Indija (0,7 proc.) ir Turkija (0,6 procento).
Metiniu atžvilgiu G20 šalių BVP sunyko 1,5 proc. (ankstesnį ketvirtį fiksuotas 2,8 proc. augimas). Didžiausią metinį ekonomikos augimą pasiekė Turkijoje (4,4 proc.), tuo tarpu reikšmingiausias BVP metinis kritimas užfiksuotas Kinijoje (6,8 procento).
EBPO: Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 8-10 proc.
Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.
EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą. Priklausomai nuo scenarijaus (vienos ar dviejų viruso plitimo bangų) kitais metais numatomas 3,4-6,4 proc. BVP augimas.
EBPO pažymi, kad Lietuvos skatinamųjų priemonių paketas buvo parengtas laiku, yra išsamus ir turėtų padėti sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai.
„Tokios priemonės kaip trumpalaikio darbo sistemos ir parama pagal netipines sutartis dirbantiems darbuotojams gali padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas. Svarbu užtikrinti, kad paramos priemonės būtų tinkamai orientuotos į labiausiai nuo krizės nukentėjusias įmones ir darbuotojus. Žemas valstybės skolos lygis suteikia fiskalinės laisvės suteikti papildomos paramos, jeigu nuosmukis būtų didesnis negu manoma“, – teigia organizacija.
EBPO teigimu, svarbu užkirsti kelią skurdo lygio, kuris jau yra nemažas, kilimui, be kita ko, didinant socialines išmokas gaunantiesiems mažiausias pajamas. Be to, reikšmingą vaidmenį atsitiesiant po krizės atliks struktūrinės politikos priemonės. Itin svarbu užtikrinti veiksmingą pagalbą ieškantiesiems darbo, taip pat mokymo ir perkvalifikavimo programas.
Siekiant atkurti ekonomiką, taip pat labai svarbios veiksmingos nemokumo procedūros, kurios supaprastintų įmonių restruktūrizavimą.
Dar vienas prioritetas – užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos pasirengimą atlaikyti galimą antrąjį epidemijos protrūkį turint pakankamų išteklių. Norint užtikrinti, kad atsigavimas būtų mažiau kenksmingas aplinkai, būtina įgyvendinti su klimatu susijusius investicinius projektus.
EBPO vadovas: tai – sunkiausia krizė
EBPO numato, kad 2020 metais pasaulio BVP sumažės 6-7,6 proc., euro zonos – 9,1-11,5 proc. Kitais metais, pasaulio ir euro zonos ekonomikos turėtų augti, atitinkamai 2,8-5,2 proc. ir 3,5-6,5 proc.
EBPO generalinis sekretorius Angel Gurria teigia, kad organizacija pirmą kartą per visą savo istoriją prognozuoja tokį pasaulio ekonomikos smukimą.
„Esame bene globaliausioje sveikatos, ekonomikos ir socialinėje krizėje – ji tiesiog sunkiausia, kokią kas nors iš mūsų yra matęs (...) Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, 6 proc. pasaulio BVP smukimas, kurį prognozuojame šiemet, yra didesnis nei kada nors prognozuota per 60 metų, nuo pat EBPO įsteigimo. Šimtai milijonų žmonių liko be darbo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo A. Gurria.
„Ir tai yra scenarijus be antrosios užkrato bangos. O jeigu jį kiltų ir patirtume savotišką dvigubą smūgį, planetos ekonomika smuktų daugiau nei 7,5 proc. Tuomet matytume dar galbūt 40 mln. daugiau darbo netekusių žmonių“, – pridūrė jis.
EBPO vyriausioji ekonomistė Laurence Boone atkreipė dėmesį, kad valstybės privalo atsakingai investuoti ir nekartoti ankstesnių krizių klaidų, nes būtent dabar kuriamas ateities pasaulis.
„Vyriausybės būdavo linkusios remti, pavyzdžiui, automobilių pramonę, nežiūrėdamos, ar pinigai keliauja į „žalius“ automobilius, ar skiriami vakar dienos taršioms transporto priemonėms. Šiandien mes jau matome pokytį: jeigu pažvelgsite į paramą šiame sektoriui Vokietijoje ar Prancūzijoje, matyti dėmesys geresniems, mažiau taršiems automobiliams. Manau, tai rodo, kas gali būti padaryta siekiant sukurti geresnį rytojų“, – kalbėjo L. Boone.
Finansų ministerija balandžio mėnesį sudarytame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numato, kad šalies ekonomika šiemet sumažės 7,3 proc., o 2021 metais augs 6,6 proc. Infliacija šiemet sumažės iki 1 proc., o kitąmet padidės iki 2 proc. Nedarbo lygis šiemet padidės iki 10,5 proc., o 2021 metais jis sumažės ir sudarys 8,1 proc. Ministerija atnaujintą ekonominės raidos scenarijų skelbs šį birželį.
Neretai „turtingųjų ekonomikų klubu“ vadinamos EBPO nare Lietuva tapo 2018 metais.
Pasaulio BVP 2020 metais smuks mažiausiai 6 proc.
Pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl griežtų karantino priemonių, kurių buvo imtasi siekiant pažaboti koronaviruso protrūkį, šiemet sumažės mažiausiai 6 proc., trečiadienį pareiškė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), įspėjusi, jog atsigavimas bus „lėtas ir netvirtas“.
O tuo atveju, jeigu vėliau šiais metais kils antroji užkrato banga, pasaulio ūkio nuosmukis 2020 metais gali sudaryti net 7,6 proc., skaičiuoja organizacija.
2021 metais BVP turėtų padidėti 5,2 proc., tačiau antrosios pandemijos bangos atveju prieaugis bus mažesnis ir sudarys 2,8 proc., pažymima naujausioje EBPO apžvalgoje, pavadintoje „Pasaulio ekonomika ant lyno“ („World Economy on a Tightrope“).
EBPO vertinimais, euro zonos BVP šiemet smuks 9,1 proc., o kitąmet padidės 6,5 procento. Tačiau tuo atveju, jeigu kils antroji pandemijos banga, nuosmukis šiemet sudarys 11,5 proc., o 2021 metais BVP paaugs tik 3,5 procento.
JAV BVP šiemet pagal pirmąjį scenarijų sumažės 7,3 proc., ir kitąmet padidės 4,1 procento. Pagal antrąjį scenarijų, JAV ūkis šiemet smuks 8,5 proc., o kitąmet ūgtels 1,9 procento.
„Iki 2021 metų pabaigos prarastų pajamų suma bus didesnė negu per bet kurią ankstesnę recesiją per pastaruosius 100 metų, neįskaitant karo laikų, o pasekmės žmonėms, įmonėms ir vyriausybėms bus skaudžios ir ilgalaikės“, – rašoma ataskaitoje.
„Privačių skolų lygiai kai kuriose šalyse yra pavojingai aukšti, taip pat kyla didelė įmonių žlugimo ir bankrotų rizika.“
Ankstesnėje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta kovo mėnesį, kai koronaviruso protrūkis jau buvo smogęs Kinijai, bet kitų didžiųjų pasaulio ūkių dar nebuvo pasiekęs, EBPO sumažino pasaulio ūkio augimo šiais metais prognozę puse procentinio punkto iki 2,4 proc. ir nurodė, jog toks pasaulio BVP prieaugis būtų mažiausias nuo 2008 metų finansų krizės laikų.
Kol nebus vakcinos ar gydymo nuo koronaviruso, kuris pasaulyje jau pasiglemžė daugiau kaip 400 tūkst. gyvybių, politikai ir toliau „eis lynu“, rašoma ataskaitoje.
Pagrindinės kovos su pandemija priemonės bus fizinio atstumo laikymasis siekiant užkirsti kelią užsikrėtimui, žmonių testavimas dėl viruso ir užsikrėtusiųjų atsekimas bei izoliavimas.
„Tačiau dėl sienų uždarymo nukentėję sektoriai, kuriems reikalingas glaudus asmeninis ryšys, kaip antai turizmas, kelionės, pramogos, restoranai ir apgyvendinimas, veiklą atnaujins pasikeitę“, – rašoma EBPO ataskaitoje.
Organizacija taip pat įspėja, jog minėtų pagrindinių priemonių gali nepakakti tam, kad būtų užkirstas kelias antrajam protrūkiui.
„Vyriausybėms reikės pritaikyti paramą ir padėti išgyventi pereinamąjį laikotarpį, leidžiant greitai įgyvendinti įmonių restruktūrizavimo procesus.“
„O siekiant mažinti abejones ir paskatinti ekonomikos augimą, bus labai svarbu užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą kovoje su virusu ... ir plačiau atnaujinti daugiašalį dialogą“, – pažymėjo organizacija.