Šiuos metus Lietuva pasitiko tapusi pirmąja valstybe pasaulyje, kuri turėjo atominę energetiką, tačiau jos atsisakė. Kaip tai paveiks Lietuvos ir jos žmonių gyvenimą? Ar tikrai Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas gyventojams atneš tik išaugusias sąskaitas už elektros energiją?
IAE uždarymas gali būti naudingas įmonėms, kurios dalyvaus naujuose energetikos projektuose. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad IAE darbo pratęsimu labiausiai buvo suinteresuotos stambios verslo struktūros, kurios pelnėsi iš pigios IAE gaminamos elektros energijos.
Apie tai antradienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje diskusijoje "Kam naudinga uždaryti atominę elektrinę?" kalbėjosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys, buvusi Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė ir žalgirietis Gediminas Jakavonis.
K. D. Prunskienė įsitikinusi, kad sprendimas dėl IAE uždarymo buvo priimtas nepakankamai įvertinus paprastų Lietuvos gyventojų interesus. Pasak jos, tai suprantama jau vien dėl to, kad elektra pabrango.
Be to, K. D. Prunskienės manymu, Lietuva derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą galėjo užimti principingesnę poziciją dėl IAE uždarymo, ir tai tikrai nebūtų sutrukdę stojimui į Europos bendriją.
"Sprendimas buvo priimtas, kad derybos praeitų be kliūčių, ir Lietuva būtų priimta į ES, nors principingos derybos vargu ar būtų sutrukdžiusios Lietuvai tapti ES nare. Paprasčiausiai nebuvo pareikšta griežta pozicija, o tai reikėjo padaryti dar 1997 metais", - sakė K. D. Prunskienė.
Pasak jos, uždarant IAE didžiausią įtaką darė ne valstybės ir žmonių, o stambių verslo struktūrų interesai.
"Tų, kurios rūpinosi ir domėjosi pinigais, ateinančiais elektrinės stabdymo projektams, tų, kurie norėjo kiek galima daugiau parduoti dujų ir naftos produktų", - kalbėjo K. D. Prunskienė.
Tuo tarpu S. Pikšrys mano, kad kažkam buvo naudinga ir vilkinti pasiruošimą IAE uždarymui.
"Jau nuo 1992 metų buvo aišku, kad IAE uždaryti reikės, nes tokie reaktoriai, koks veikė Ignalinoje, nėra saugūs. Jeigu tada būtų pradėta ruoštis statant jungtis su Vakarų energetine sistema, apie kurias dabar šnekama, būtų priimti sprendimai vystyti atsinaujinančią energetiką iš vietinių šaltinių, tai šiandien mes apie pusę poreikio galėtume patenkinti iš savo resursų ir nereikėtų importuoti rusiškų dujų.
Kyla klausimas, kodėl per visą tą laiką nieko nebuvo daroma. IAE blokuoja atsinaujinančios energetikos vystymą", - teigė S. Pikšrys.
J. Šimėnas diskusijoje piktinosi, kad IAE elektros gamybos kaina buvo kiek daugiau nei 6 centai už kilovatvalandę, tačiau galutiniam vartotojui kilovatvalandė elektros energijos kainavo daugiau nei 30 centų.
Pasak seimūno, IAE buvo virtusi melžiama karve, o pati elektrinė naudą davė ne gyventojams, o tiems, kurie prie tos karvės prieidavo.
K. D. Prunskienė replikavo, kad IAE dėl to kaltinti negalima.
"Atominė elektrinė sudarė prielaidas pigesnei elektrai, o Lietuva to atsisakė", - piktinosi politikė.
Jos teigimu, atominė energetika šiuo metu pasaulyje išgyvena renesansą, vien Vokietijos koncernas "Siemens" su Rusijos bendrove "Rosatom" brandina planus per artimiausius dešimtmečius pastatyti apie 40 reaktorių, o IAE saugiai galėjo veikti dar bent du dešimtmečius.
"Atominės energetikos renesansą deklaruoja tik tokios energetikos lobistai. Visi AE projektai Europoje stringa", - nesutiko S. Pikšrys.
Be to, žaliosios energetikos propaguotojo teigimu, jis yra girdėjęs, kad Rusija tik garsiai kalba apie naujas atomines elektrines, tačiau visos šios kalbos ir liks tik kalbomis.
S. Pikšrio žiniomis, Rusija užbaigs tik jau pradėtus projektus, greičiausiai atominė elektrinė nebus pastatyta ir Kaliningrado srityje.
Pasak jo, Lietuvai reikia orientuotis į atsinaujinančių išteklių energetiką, nes tik taip galima pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę, tačiau tam pirmiausia reikia nutiesti jungtis su Švedija ir Lenkija.
S. Pikšrys taip pat stebisi, kodėl jungtis su Vakarų Europos energetine sistema planuojama turėti anksčiausiai 2016 metais, kai tai galima padaryti daug greičiau.
"Techniškai kabelį galime nutiesti per pusmetį. Žinoma, ilgiau, tarkim metus, užtruktų dokumentacijos tvarkymas", - sakė Vėjo elektrinių asociacijos vadovas.
Diskusijos dalyviams nerimą kelia ir radioaktyvių atliekų tvarkymo problema.
"IAE buvo statoma ne Lietuvai. Tuo, kur dėsime radioaktyviąsias atliekas, niekas nesirūpino", - teigė J. Šimėnas.
S. Pikšrio nuomone, radioaktyviųjų atliekų perdirbimas - ne išeitis, o pasaulyje apskritai nėra technologijų, kurios šią problemą išspręstų.
"Perdirbimas tik sumažina radioaktyviųjų atliekų tūrį ir pagamina naujas radioaktyviąsias atliekas. Kam jų reikia, jei nesiruošiame gaminti atominės bombos", - kalbėjo jis.
