Nežinia dėl ateities vis sunkiau gula ant jaunimo, kadangi nuoširdžiai atsidėti mokslams, o laisvalaikiu atsipalaiduoti nuo rūpesčių galės tik „išrinktieji“.
Švietimo reforma kirto iš peties: šalies jaunimas kelią į savarankišką gyvenimą pradės nuo skolų. Apie pusę Lietuvos studentų šiemet mokės už studijas. Studijų paskolų palūkanų dalis, viršijanti 5 proc., bus kompensuojama iš šalies biudžeto. Vyriausybė gera. Bent bankams.
Pasaulis gali šaipytis iš Lietuvos
Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame studijų reformos pristatyme teigiama, kad, jeigu ši reforma artimiausiu laiku neprasidėtų, tai Lietuvai grėstų intelektualinis bankrotas. Netektume šanso krizės akivaizdoje tiek tarptautinei bendruomenei, tiek savo piliečiams parodyti pozityvų, įkvepiantį valstybės ryžto imtis svarbių permainų ženklą ir politikų sutarimo pavyzdį. Prarastume galimybę panaudoti ES lėšas kaip paskatas universitetams vidujai reformuotis ir jų tinklui optimizuoti.
Dar masiškiau netektume gabiausių abiturientų ir mokslininkų, kurie rinktųsi studijas ir darbą svetur. Nuviltume jau dešimtmetį laukiančius proveržio ir permainų, pavargusius nuo kalbų akademinės bendruomenės narius.
Žvelgiant į kiekvieną šių grėsmių, kyla dvejopos mintys: viena vertus, išvardytos problemos iš tiesų egzistuoja. Kita vertus, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus žygdarbiai šiuos pasisakymus paverčia grubia ironija. Žinoma, „krizės akivaizdoje tarptautinei bendruomenei“ parodysime, kad Lietuva oi kiek gali – ką tik mokyklos suolus trynę jaunuoliai ima tūkstantines paskolas su 11 proc. palūkanomis! Ir tik tam, kad galėtų patekti į tą „socialiai teisingą, užtikrinančią asmenų lygybę, nepaisant jų [...] socialinės padėties, [...] kiekvienam asmeniui laiduojančią švietimo prieinamumą“ švietimo sistemą (LR Švietimo įstatymas).
Nebloga išeitis būtų po paskaitų padirbėti, kaip jau seniai daro nemaža dalis studentų. Per 10 tūkst. litų per metus kainuojančių mokslų, žinoma, neužsimokėtum, bet nors duonai užtektų. Tik ar lengva šiuo metu rasti net ir kompetencijos nereikalaujančio darbo?
Šioje šalyje nėra vietos jaunimui?
Studentams reikia dirbti, kad susimokėtų už studijas, bet kaip įsidarbinti neturint išsilavinimo? Lietuvos darbo biržos duomenimis, per metus jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip keturis su puse karto: nuo 1,2 procentinio punkto iki 5,5. Liepos 1-ąją jauni iki 25 metų bedarbiai sudarė 5,5 proc. šalies 16-24 metų gyventojų, arba 19 proc. visų besikreipiančiųjų į Darbo biržą. Sunkmečiu vykstant intensyviems rinkų apsivalymo procesams, darbovietėse lieka geriausi darbuotojai, sutinkantys dirbti už mažiausius atlyginimus. Su tokiais, neturėdamas išsilavinimo, nekonkuruosi.
Personalo paieškos ir atrankos kompanijos personalo atrankų vadovės Linos Mikolaitienės teigimu, kompanija gauna apie 200-400 gyvenimo aprašymų kasdien, ir tik mažuma jaunų žmonių juose nurodo pageidavimą dirbti užsienyje. „Taip, matyt, yra dėl to, kad darbo užsienyje jie ieško tiesiogiai per specializuotas įmones“, - komentavo L. Mikolaitienė.
Vilniuje veikiančios įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje tarpininkavimo agentūros direktorė Rita Biliukaitė sakė, kad nemažai jaunimo nori įsidarbinti užsienyje, o dar didesnio jų antplūdžio galima tikėtis rugsėjo-spalio mėnesį.
„Bėda tik, kad jaunimas nori ne dirbi, o tik gauti atlyginimą. Daugumos požiūris į darbą labai atsainus, jie patiria šoką, kad negali taip, kaip mokykloje, kartais „pramiegoti“, - šypsojosi pašnekovė. R. Biliukaitės teigimu, nemaža dalis jaunų žmonių į užsienį vyksta užsidirbti studijoms, bet būna ir tokių, kurių išvykimą finansuoja tėvai, nes jų atžalos tiesiog kelia per daug rūpesčių.
Taigi ar abiturientai dabar nebesirinks studijų svetur? Lengva numanyti, kad daugiau turinčių mokėti už studijas svarstys tai, kuriame užsienio universitete studijuoti, bet ne tai, ar studijuoti užsienyje, ar Lietuvoje. Nes nuo mokyklos suolo lendant į skolas bankams, mokslo šaknys bus ne tik karčios, bet tiesiog neįkandamos. Nors, kita vertus, gerai apsaugos nuo bet kokios pagundos (ir galimybės) baigus studijas siekti paskolos būstui. Bent gerus keletą metų.
Įkvepia ryžto imtis svarbių permainų?
