„Nepaisant nieko, Jungtinės Valstijos yra išvien su NATO sąjungininkais ir partneriais. Kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė L. Austinas.
„Dėl papildomų pajėgumų, šiandien neturiu jokių naujienų. (...) Mes toliau vertinsime situaciją ir konsultuosimės su partneriais. Kas liečia saugumo situaciją, jei reikės, po konsultacijų priimsime tam tikrus pakeitimus“, – pridūrė jis.
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius pabrėžė absoliutų JAV įsipareigojimą penktajam NATO straipsniui.
„Bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš mus visus“, – sakė L. Austinas.
L. Austinas taip pat teigė, kad Lietuva yra „nepaprastai svarbi partnerė“, kuriai JAV yra dėkingos už „svetingumą priimant amerikiečių karius“.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.
Tuo metu krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską pavaduojantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad vieta prie diplomatijos stalo turi būti palikta tiems, kurie „nori prie to stalo sėsti“.
„Bet jeigu kėdė prie šio stalo liks tuščia, turime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę gintis ir būti apginti“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad Rusija bando perrašyti iki šiol galiojusią Europos saugumo architektūrą ir renkasi kelią, kuris yra grįstas jėga.
„Šis kelias tokioms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija yra ypatingai pavojingas, nes mūsų saugumas priklauso nuo susitarimų laikymosi. Todėl šiandien mes turime pasiųsti labai aiškų ir nedviprasmišką signalą Rusijai, kad perrašant Europos saugumo architektūrą NATO nežiūrės į tai pro pirštus“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį.
Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius pastaruoju metu išaugo iki 149 tūkstančių.
Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų. Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
J. Stoltenbergas: invazijos į Ukrainą atveju Rusija sulauks „daugiau NATO“ prie savo sienų
Rusija, reikalaujanti atitraukti NATO pajėgas nuo savo sienų, sulauks priešingo rezultato, jeigu Maskva įsiverš į Ukrainą, šeštadienį perspėjo Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Jeigu Kremliaus siekis yra turėti mažiau NATO prie savo sienų, jis tegaus daugiau NATO“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
Aljansas „imsis visų būtinų priemonių visoms mūsų sąjungininkėms apsaugoti“, – pažadėjo jis.
