Meilę „pasiimti“ jėga, o po to – nors ir kasdienybė už grotų iki pat gyvenimo pabaigos. Matyt, tokia kvaila logika vadovaujasi kai kurie nusikaltėliai, užsimanę sekso per prievartą. Mat už lytinį nusikaltimą nelaisve iki gyvos galvos nebaudžiama, tačiau kai kurie žagintojai savo padėtį akimirksniu pablogina – pasiekę savo tikslą, auką nužudo. Dažniausiai – slėpdami ką tik padarytą nusikaltimą.
Laisvės nebematys
Tokio iškrypėlio auka 2013-ųjų spalio 3-iosios vėlų vakarą Vokietijoje, Manheimo mieste, tapo lietuvė studentė Gabrielė Ž. (20 m.). Dvejus metus Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, psichologiją studijavusi ir laisvai vokiškai kalbėjusi Naujosios Akmenės gyventoja į Vokietiją buvo atvykusi vos prieš 6 savaites ir Manheimo universitete gilino savo studijas pagal vadinamąją studentų mainų programą ERASMUS. Tokia galimybe pasimokyti aukštosiose Europos šalių mokyklose kasmet pasinaudoja apie 3000–4000 Lietuvos studentų.
Trečiakursės Gabrielės mokslai Vokietijoje pagal minėtą programą turėjo trukti 4 mėnesius, maždaug iki Kalėdų. Tačiau lietuvei tai buvo nelemta – kur kas anksčiau Gabrielės planus ir svajones nužudė atsitiktinai jos kelyje pasipainiojęs iškrypėlis. Jis užpuolė išvaizdžią merginą, apiplėšė, pasmaugė jos pačios šaliku ir, dar patenkinęs savo lytinę aistrą su nebegyvu kūnu, įmetė nuo tilto į krūmus.
Vokietijos kriminalistams prireikė pusės mėnesio, kad būtų nustatytas ir paskelbtas įtariamasis. O dabar, nuo Lietuvą ir Vokietiją pašiurpinusio brutalaus nusikaltimo praėjus maždaug 9 mėnesiams, šis iškrypėlis – Bulgarijos turkas Emilis S. (41 m.), vedęs musulmonas, dviejų jau pilnamečių vaikų tėvas, vienas uždarbiauti į Vokietiją atvykęs maždaug prieš pusmetį – jau išgirdo Badeno-Viurtembergo federalinės žemės teismo Manheime paskelbtą nuosprendį: kalėjimas iki gyvos galvos.
Išdavė telefonas
Vokietijos spauda rašo, kad tokio nuosprendžio už tokį nusikaltimą ir reikėjo tikėtis. Juolab kad Emilis S. jau ir anksčiau buvo teistas Bulgarijoje (kalėjo 6 metus už 2 moterų apiplėšimą), o iki mirtino išpuolio prieš lietuvę Gabrielę jis Špejerio mieste vidurnaktį buvo užpuolęs 48 metų vokietę (moteriai po grumtynių pavyko apsiginti ir pabėgti) ir Griunštate apiplėšęs 2 nepilnametes (13 ir 17 metų paauglės irgi pabėgo, vienai jų netekus piniginės). Atrodo, kad Emilį S. buvo užvaldžiusi užpuolimų manija, ir jeigu jis dar nebūtų išaiškintas ir suimtas po Gabrielės nužudymo, galima spėti, kad Vokietija kurį laiką dar būtų kraupusi nuo šio maniako.
Teisme žudikas, plėšikas ir žagintojas savo kaltę pripažino. Jam ir nebuvo kur dingti, nes lietuvės nužudymo vietoje pareigūnai aptiko įtariamojo pėdsakų, iš kurių buvo galima atlikti DNR tyrimus. Šiems tyrimams pasitarnavo ir minėtos apiplėštos 48 metų moters sužalojimai kūne, likę po aktyvių grumtynių su užpuoliku. Atsakymai įklampino bulgarą. Bet labiausiai pareigūnams padėjo paties žudiko žioplumas – mat pas jį policininkus atvedė Gabrielės mobilusis telefonas, kurį iškrypėlis buvo pagrobęs ir laikėsi savo nuomojamame kambaryje. Negana to, spalio 19-ąją, praėjus porai savaičių po nužudymo, kai žudiko ieškantys pareigūnai visą laiką dėmesingai sekė ir tyrinėjo padėtį, Gabrielės telefonas staiga buvo įjungtas 3 minutėms – į jį buvo įdėta kita kortelė. To tyrėjams pakako: techninėmis priemonėmis jie tiksliai nustatė ne tik vietovę, kur yra lietuvės telefonas, bet ir konkretų buto adresą. O skubiai nuvykę pas Emilį S. į nedidelį Griunštato miestą, esantį už 25 kilometrų nuo Manheimo, pareigūnai šio imigranto kambaryje rado ir daugiau nusikaltimo įkalčių: šalia lovos padėtą rankinę su Gabrielės telefonu, jos USB atmintine ir viešojo transporto bilietu iš Manheimo į Griunštatą – spalio 3-iosios vakarą, kaip tik po lietuvės nužudymo. Užspeistas į kampą Emilis S. buvo sulaikytas, davė seilių mėginį DNR tyrimui, ir netrukus vokiečių pareigūnai paskelbė žiniasklaidai: „Manheimas jau turi žudiką!”
Atsitiktinė auka
Nors Vokietijos policininkų operatyvius ir profesionalius veiksmus vainikavo sėkmė, o dabar bylą išnagrinėjusių teisėjų darbu irgi galima tik džiaugtis, Gabrielės netekusiai šeimai tai – menka paguoda. Vokietija, Gabrielės svajonių šalis, merginos tėveliams ir broliui Gediminui (24 m.) visada bus tik liūdesį keliantis kraštas, giliai panardinęs juos į širdies skausmą ir gedulą.
Gabrielės namiškiai dalyvavo žudiko teisme Manheime. Jie dar kartą išgirdo, kad Gabrielė nepažinojo savo žudiko – apmaudžiai tapo atsitiktine šio „medžiotojo“ auka, kaip sakoma, atsidūrusi ne tuo laiku ir ne toje vietoje.
„Akistata“ jau yra rašiusi, kad tą vakarą Gabrielė lankėsi universitete vykusiame filmų vakare, skirtame Vokietijos susivienijimo dienai. Į studentų bendrabutį prieš 22 valandą mergina, turbūt dar nelabai gerai pažinodama miestą, ėjo pavojingu keliu – pro Kurto Schumacherio tiltą, prie kurio mėgsta rinktis narkomanai.
Ties tuo tiltu tuo metu bastėsi ir iš Griunštato „medžioti“ atvažiavęs Emilis S., su dviem bulgarais gyvenęs išsinuomotame bute ir dirbęs statybose. Jo šeima buvo likusi Bulgarijoje, tad rankos – laisvos, fantazijos – beribės. Bokso ringe anksčiau aktyviai treniruodavęsis bastūnas užpuolė dailią praeivę, nesunkiai palaužė ją, apiplėšė ir pasmaugė, o tada dar patenkino savo lytinę aistrą ir kūną nustūmė.
Nužudyta ir išniekinta Gabrielė po tiltu, visai šalia gyvenamųjų namų ir tramvajaus stotelės, buvo aptikta kitą dieną. Vietos policija nusikaltimui tirti iškart skyrė gausias pajėgas.
Teisme Emilis S. negalėjo paaiškinti, kodėl nužudė merginą, ir tikino, kad labai gailisi, esą pats nesupranta savo poelgio motyvų, ir netgi atsiprašė nužudytosios artimųjų. Emilio S. žiaurumu teigė negalį patikėti ir teisme dalyvavę keli jo artimi giminaičiai, apibūdinę jį kaip tylų, nemėgstantį bendrauti, bet visada draugišką ir paslaugų. Išeitų, kad šis žmogus turėjo ne vieną veidą, ne vieną savo minčių pasaulį. Toks žmogus, kaip pabrėžė Vokietijos teismas, yra labai pavojingas visuomenei.
Toks pats – Lietuvoje
Lietuva irgi turi tokių iškrypėlių, dėl kelių intymaus malonumo akimirkų pasmerkusių save amžinam gyvenimui už grotų. Taigi ne tik užsienyje už tokius nusikaltimus paskiriama vadinamoji mirtininko kamera.
Nuo 2005-ųjų rudens už grotų gyvena ir greičiausiai niekada laisvės nebeišvys Bagotosios kaimo (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Vytautas Norkus (36 m.), nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jis įvykdė analogišką nusikaltimą, kaip ir bulgaras Emilis S. Jis 2005-ųjų rugsėjo 14-osios popietę, būdamas 4 kartus teistas ir neseniai sugrįžęs į laisvę už kelių moterų išžaginimą ir pasikėsinimą išžaginti, kursuojančiu autobusu važiavo iš Marijampolės į Prienus, bet po keliolikos minučių, net neįpusėjęs savo kelionės, išlipo Pamargių kaimo stotelėje, nes joje išlipo daili, bet jam nepažįstama Marijampolės kolegijos pirmakursė Eitė K. (18 m.). Nedidelio ūgio, lieso kūno sudėjimo maniakas pasivijo merginą, perėjusią per plentą, ir iškart užpuolė, vos tik ji pasuko į šalutinį kelią, savo namų link. Besipriešinančią studentę iškrypėlis išžagino ir pasmaugė jos rankinės dirželiu.
Žudikas buvo išaiškintas po pustrečios paros. Paaiškėjo, kad studentę nužudė seksualinis maniakas – prieš tai užpuolęs 2 aukas Kaune, bet nesučiuptas, o dėl išžaginimų kliuvęs jau nuo 16 metų! Vėliau ekspertai nustatė, kad V. Norkus nebuvo ir nėra psichikos ligonis, tačiau lytinis potraukis kartais jį užvaldydavęs netikėtai, liguistai. Žudikas teisėsaugininkams teigė niekada savo gyvenime neturėjęs moters, kuri būtų atkreipusi į jį dėmesį...
Įdomu, kad ir V. Norkus, kaip ir bulgaras Emilis S., teisme emocijų nedemonstravo, bet kai išgirdo apie savo likimą iki gyvos galvos, net pravirko. „Nežinau, kodėl taip padariau, nežinau, kas man šovė į galvą, negaliu nieko paaiškinti, – pareigūnams nuolat kartojo suimtas V. Norkus, negalėdamas nuslėpti ašarų.
Istorijose – paaugliai
Panašus nusikaltimas į mirtininkų kamerą Lietuvoje uždarė ir biržietį Justiną Juzėną (26 m.). Jis, veikęs su keliais bendrininkais, kurie sulaukė bausmių tik už lytinį nusikaltimą, 2008 metų rudenį Biržuose išniekino ir nužudė paauglę iš Kupiškio Astą K. (17 m.). Pas senelius vasarojusi Asta buvo pagrobta girtų vaikinų tiesiog nuo gatvės, laikoma uždaryta, išniekinta, o po to, išsigandus, kad iškrypėlių veiksmai gali paaiškėti, nugabenta į nuošalią vietą Šilų miške ir žiauriai užmušta.
Panašus likimas – kalėjimas iki gyvos galvos – galėjo ištikti ir vilnietį Karolį Č. (dabar 17 m.). Jis, būdamas, rodos, visai dar vaikas – vos 14 metų, 2011 metų sausio viduryje Vilniaus krašte, netoli Nemenčinės plento, išžagino ir nužudė 13 metų alytiškę Jurgitą ir pagrobė jos rankinę su daiktais. Mirusi mergaitė buvo surasta miške ant tako. Abu paaugliai buvo susipažinę socialiniame tinkle „Facebook“ – tai buvo pirmas ir paskutinis jų pasimatymas. Kadangi Karolis Č. patį žiauriausią nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnametis, teismas jam skyrė 10 metų nelaisvės bausmę – pačią griežčiausią, pagal Lietuvos įstatymus galimą skirti nepilnamečiams.
Tik faktai:
Šalies teismuose šiuo metu nagrinėjamos dar kelios bylos, kuriose kaltinamiesiems už išžaginimą ir aukos nužudymą, slepiant pirmąjį nusikaltimą, gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tai gresia alytiškiui Mantui Šerpenskui (21 m.), kuris kaltinamas pernai gegužę atėmęs Senosios Varėnos gyventojos Sandros N. (19 m.) gyvybę.
Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyventojas Tautvydas Plečkaitis (29 m.) taip pat kaltinamas pernai birželį lytiškai išnaudojęs šio miesto gyventoją Neringą L. (32 m.), kurią su 2 bendrininkais pasičiupo kaip atsitiktinę praeivę ir tuoj pat nužudė.
Bausmė iki gyvos galvos gresia ir dviem Panevėžio krašto gyventojams – Juliui Jakubaičiui (33 m.) ir Deividui Antanaičiui (22 m.) – garsiojoje Dembavos tragedijoje, kai pernykščio rugsėjo 21-osios ankstų rytą iš jų nagų pareigūnams nepavyko išgelbėti telefonu pagalbos iš automobilio bagažinės besišaukusios nepilnametės dembaviškės Evelinos D. (17 m.).
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
