Jaunimo nedarbą mažintų švietimo sistemos pertvarka

Lietuvos darbo rinka susiduria su nemažai iššūkių dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė.

Dirba 2 iš 3

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus lietuvių dirba. Tuo tarpu tiek Baltijos šalyse, tiek Europos Sąjungoje (ES) šie rodikliai gerokai didesni. „Toks skaičius reiškia tai, kad mažiau sukuriama, mažiau uždirbama, mažiau išleidžiama. Didėjant nedarbui dirbantieji taip pat patiria gerokai didesnį spaudimą“, – komentavo V. Šečkutė.

„Jeigu dėl emigracijos ir kitų natūralių priežasčių darbo jėgos Lietuvoje mažėja ir šį procesą vargu ar pavyks suvaldyti, prie dirbančiųjų skaičiaus augimo galima prisidėti“, – pastebėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Anot jos, tą įmanoma padaryti skatinant didesnį darbo jėgos aktyvumo lygį, darbo vietų kūrimą, imigraciją ir užtikrinant geresnį darbo rinkos paklausos ir ieškančiųjų darbo įgūdžių atitikimą.

Ilgesnis pensijos amžius padidins aktyvumą tarp vyresnio amžiaus gyventojų, o minimalaus atlyginimo didinimas turėtų dvejopą poveikį. Viena vertus, tai padidintų aktyvumą, nes padidėtų skirtumas tarp gaunamų pašalpų ir atlyginimo įsidarbinus. Kita vertus, netinkamu metu išaugęs minimalus atlygis gali slopinti naujų darbo vietų kūrimą.

Ilgalaikis nedarbas – problema

Jaunimo nedarbo lygis pernai sumažėjo vos iki 32,9 proc. Šis skaičius traukėsi lėčiau nei bendras nedarbo lygis, o ilgalaikis jaunimo nedarbas išaugo nuo 7,4 proc. iki 8 proc. Tačiau pasak V. Šečkutės, klaidina nuomonė, kad kas trečias jaunuolis yra bedarbis, mat didelė dalis jaunuolių neieško darbo, nes mokosi arba studijuoja. Iš tiesų, šiandien maždaug 32 tūkst. jaunuolių neranda darbo – tai kiek daugiau nei 7 proc. visų 15-24 metų jaunuolių. „Nepaisant to, jaunimo nedarbo problema egzistuoja. Nes ilgai darbo nesurandantys jaunuoliai gali išvykti iš šalies ir dar padidinti darbo rinkos traukimąsi“, – aiškino V. Šečkutė.

Keisti švietimo sistemą

2009-2010 metais jaunimo nedarbą staigiai išaugino statybo sektoriaus žlugimas, be darbo palikęs daugelį nekvalifikuotų darbininkų. „Tačiau bedarbiais tampa ir universitetus, kolegijas ar profesines mokyklas baigę jaunuoliai. Tai reiškia, kad tobulinti reikia ne tik perkvalifikavimo problemas, bet ir visą švietimo sistemą. Tiek vienu, tiek kitu atveju padėtų didesnis privataus sektoriaus įsitraukimas“, – aiškino V. Šečkutė.

Anot jos, būtent privatus sektorius žino, kokių specialistų reikia šiandien ir kokias jų kompetencijas svarbiausia ugdyti. O efektyvesnis perkvalifikavimas padėtų sumažinti ir ilgalaikį nedarbą. Dėl šių priežasčių itin svarbu, kad visa švietimo sistema būtų labiau orientuota į darbo rinkos poreikius bei paruoštų daugiau praktinės patirties turinčių specialistų. „Šiandien dauguma abiturientų pasirenka studijuoti socialinius mokslus, tačiau maža dalis studijuojančių taikuomuosius mokslus gali lėtinti inovacijų plėtrą“, – tvirtino specialistė.