Dievieniškėse vykusi nacionalistinio jaunimo stovykla pasitarnauja dialogui tarp tautų, tikina Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka. Kaltinimų rasizmu dešinieji vėl bando išvengti žodžių žaismu: didžiuotis, kad gimei baltu, esą reiškia ne odos spalvą, o priklausomybę baltų kalbinei grupei. Savivaldos rinkimuose dalyvavę nacionalistų „vyresnieji“ savo šūkį „be juodų“ aiškino pasisakymu prieš „juodus“ pinigus.
- Po žudynių Norvegijoje, kurias įvykdė dešiniųjų radikalų stovyklai priskiriamas asmuo, nebegalima likti nepastebėtiems. Premjeras A Kubilius jau pareiškė, kad jūsų organizacijos judėjimo šūkiai ir idėjos yra netoleruotini. Ką atsakysite į priekaištus?
- Mane labai nustebino tokia keista premjero reakcija į tautišką, patriotišką jaunimo stovyklą Dieveniškėse. Vis dar galvoju, kad premjeras būdamas išsiblaškęs atostogų metu pasidavė kurio nors iš savo patarėjų įtakai. Nes labai keista skaityti žiniasklaidoje, kad iš premjero lūpų sklinda toks šmeižtas. Mes labai tikimės, kad premjeras grįžęs iš atostogų išplatins pareiškimą, kuriame paneigs mūsų organizaciją ir stovyklautojus juodinančius žodžius, pasveikins tokią šaunią iniciatyvą, o tą negerą jį suklaidinusį patarėją išvarys šunims šėko pjauti.
Lietuvybės priešai seniai mus nori uždaryti į marginalinį Mindaugo Murzos aptvarą. Tačiau LTJS atsilaikys, nes esame taiki, turinti kilnias idėjas ir vertybes organizacija.
- Ką reiškia „atsilaikys“ ir kaip paaiškinsite, jei atmetate kaltinimus rasizmu, savo šūkį, kad reikia didžiuotis gimus baltu?
- Stovyklos pavadinimas: „Mūsų šaknys baltai“. Stovyklos šūkis „Ačiū Dievui (-ams), kad gimiau baltas“. Šis šūkis skatina pasididžiavimą, kad gimiau baltas, kad priklausau garbingo baltų etnoso palikuonims. Specialiai stovyklos programa, pavadinimas ir šūkis buvo orientuota į bendrumą su vietos gyventojais, su vietos jaunimu. Nes nedaugelis jų laiko save tikrais lietuviais, tačiau daugelis žino, kad jų proseneliai dar kalbėjo lietuviškai, dainavo lietuviškas dainas ir t.t. Taigi, pasididžiavimas, kad jie baltai, gimę baltų kilmės, yra taktiškesnis ir tikslesnis šiai situacijai. Taip pat mūsų stovykloje dalyvauja keletas svečių iš Latvijos, jie irgi nesididžiuoja lietuvybe, nes yra latviai, o baltiška kilme, didžiuojasi.
Po Vilniaus krašto atgavimo, didelė dalis lietuviškų žemių buvo atiduotos Baltarusijai ir tik milžiniškomis vietinių lietuvių pastangomis Dieveniškių apylinkės buvo prijungtos prie Lietuvos 1945 metais. Tuo metu čia lietuviai sudarė absoliučią daugumą. Tačiau 50 metų sovietinės okupacijos ir du dešimtmečiai „autonomininkų“ valdymo šio krašto lietuvybei sudavė skaudų smūgį.
- Jūs rimtai manote, kaip deklaruojate, kad Lietuva gali būti neutrali ir sterili, nepriklausoma nuo Vakarų ir Rytų nei vertybėmis, nei politinėmis programomis?
- LTJS šūkis: „Ne rytams ar vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“, jame nėra nieko, dviprasmiško, turbūt niekas nesiginčys, kad į šią sąvoką sutelpa visos etninės mažumos, gyvenančios ir lojalios Lietuvai, visi mes Lietuvos vaikai. O pasisakymas prieš rytus ir vakarus irgi nėra ekstremistinis, nes mes smerkiam bet kokią Lietuvos okupaciją, ar suvereniteto ribojimą, ar jis kiltų iš rytų ar iš vakarų, mūsų tauta ilgus amžius kovojo su kryžiuočiais iš vakarų, o XX amžiuje su lenkų okupantais ir su nacių fašistais irgi iš vakarų, taip pat dabar iš vakarų eina nutautinantis kosmopolitizmas ir viską griaunantis liberalizmas. Kokios istorinės ir dabartinės grėsmės Lietuvai kyla iš rytų, turbūt net nėra reikalo užsiminti.
- Visgi, būta pasiūlymo muilu plauti burną tiems, kas vartos slaviškus ir germaniškus išsireiškimus? Beje, yra pastebėta, kad latvių ir lietuvių skustagalviai kalbasi tarpusavyje daugiausiai rusiškai. Tai netrukdo patriotiniams užtaisams?
- Dėl stovyklos taisyklių. Jos skamba taip: 1. Stovykloje kalbame tik baltų kalbomis ir ženklais. Germanų ir slavų kalbos nepageidaujamos. 2. Alkoholis ir kitų narkotinių svaigiųjų medžiagų vartojimas stovykloje netoleruojamas. 3. Po kiekvieno keiksmažodžio viešai plaunamės burnas su muilu. 4. Stovyklos programa privaloma visiems dalyviams.
Deja, negeranoriški, o gal ir apmokėti nedraugiškų jėgų žurnalistai pirmą ir trečią stovyklos taisykles suplakė į vieną ir išėjo absurdiškas teiginys. Stovykloje kalbame tik baltiškai, kad būtų lengviau lietuviams įsisavinti latvių kalbą, o latviams lietuvių, nes visada yra pagunda prabilti į vienas kitą angliškai ar rusiškai, o tada nevyksta baltų kalbų treniruotės, mokymasis.
O dėl Lietuvos ir Latvijos skustagalvių tarpusavyje bendravimo kalbos, tai tikrai negaliu nieko komentuoti, nes šioje mūsų stovykloje jų tiesiog nebuvo. Tačiau, jei būtų buvę, tikrai būtų bendravę baltiškai.
- Kas gi apmoka tuos „nedraugiškus žurnalistus“? Laikote premjerą A. Kubilių savo idėjų priešu?
- Jei per savaitę premjeras nepaneigs savo žodžių, mes suprasime, kad jis ne suklaidintas buvo, o sąmoningai apšmeižė mūsų organizaciją ir stovyklautojus. Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime teigiama, kad Vyriausybė yra paruošusi draugystės stiprinimo „paketą“ Lietuvos lenkų bendruomenei. Kas galėtų paneigti, kad į tą mistinį „paketą“ nėra įtrauktas visų Šalčininkų rajone gyvenančių ir vietinės valdžios persekiojamų lietuvių „užmiršimas“? Negi kam rūpi kelių tūkstančių lietuvių likimas, kai ant kortos statoma „strateginė partnerystė“?...Kas apmoka nedraugiškus žurnalistus, tikrai negaliu pasakyti, bet labai keista, kad ta purvo jūra ant mūsų buvo išpilta praėjus tik porai savaičių po to, kai LTJS organizavo protesto akciją prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos organizuotą ir galimai tautinę nesantaiką kursčiusią „Armijos krajovos“ banditų, žudžiusių lietuvius Dubingiuose, pagerbimo akciją Kriaučiūnuose. Gal tai sutapimas, o gal tiesiog paprastas kerštas?
- Nemanote, kad būtent Dieveniškėse organizuojama stovykla provokuoja nesantaiką ir padeda Valdemarui Tomaševskiui mobilizuoiti savo rinkėjus?
- Manau, kad ši stovykla prisideda prie dialogo, prie bendravimo stiprinimo, nes atvykome į Dieveniškes su kultūrine stovykla, su kultūrine misija, ne su pagaliais, ginklais ar agresija. Mes ištiesiame ranką vietos gyventojams ir sakome – jūs esate mūsų broliai, kurkime ir puoselėkime mūsų Tėvynę Lietuvą kartu.
Ši stovykla kaip tik padeda mobilizuoti prolietuviškas jėgas šiame krašte, o Valdemarui Tomaševskiui nereikia pagalbos mobilizuojant savo rinkėjus, jie ir taip yra turbūt geriausiai sutelktas elektoratas Lietuvoje. O taip yra ne dėl tautininkų renginių ir pasisakymų, o dėl ilgametės mūsų aukščiausios valdžios pataikūniškos politikos. Aukščiausios institucijos žiūri pro pirštus į lietuviškas mokslo įstaigas lankančių vaikų tėvelių terorizavimą, į lietuviškų darželių uždarinėjimą, į švietimo įstaigoms skirtų pinigų perskirstymą lenkiškų mokyklų naudai, į suklastotos istorijos dėstymą kai kuriose lenkiškose mokyklose, į grubius ir masinius rinkimų įstatymo pažeidimus. Štai tikrasis V. Tomaševskio partijos sėkmės raktas – Lietuvos valdžios bestuburiškumas. Kai kurie politikai mūsų organizaciją apšmeižė, kad neva mes už kalbėjimą ne baltiškomis kalbomis grasinome plauti burnas su muilu. Taigi, labai norėtųsi jiems padovanoti po gerą gabalą ūkiško muilo, kad dar lengviau būtų įsiteikti „strateginiam partneriui“.
