„Kaip nebūtų graudu, kaukės dar kartą nukrito, šįkart jau nuo Kremliaus pabėgusios rusiškos „liberalų“ opozicijos.
Ne Krymo klausimu. Krymą jie jau „atidavė“ Ukrainai (nes taip reikia, kad gyventi Vakaruose).
Kai reikėjo pasidalinti empatija, rusų opozicija vėl skilo į bolševikus ir menševikus. Empatija ir užuojauta arba žūstantiems ukrainiečiams (1 proc.) arba „našim rebiatam“ – „mūsų“ rusų vaikinams, kurie neva ne dėl savo kaltės „kariauja“ tinkamai neaprengti ir sušalę ( 99 proc).
Imperinė psichologija prasiveržė net pamokymais latvių „nacionalistams“. Pasvarstymais, kad gal geriau rusų emigracijai keltis gyventi į Prancūziją arba Vokietiją – šalis, kurios rusams labiau atrodo civilizuotesnės. Ir supranta užuojautą rusui, kuris turi naikinti kitą tautą tik šiltai apsirengęs.
Didžiulė „Dožd“ antiputiniška gynėjų armija tebetiki savo misija, kad rusams reikia kalbėti jiems suprantamu pasakojimu – gailėtis vargšo rusų kareivio, kurį Putinas neparengė karui, tikintis tuo sukelti pasipiktinimą režimu. Pataikauti tai Rusijoje likusiai publikai, kuri pergyvena dėl savo skurdo, dėl savo pralaimėjimų, bet ne dėl Ukrainos vaikų.
Nėra pateikiamas pasirinkimas, kad geriau rinktis kalėjimą, nei eiti žudyti. Ir žūti. Vis tiek statistiniam rusų opozicionieriui „mūsų armija“ yra imperijoje, o ne su tais neskaitlingais rusais, kurie kariauja Ukrainos pusėje.
Rusai „liberalai“ sako suprantą ukrainiečius, kurie esą turi kalbėti kategoriškai. Bet rusai tarsi turi didesnius tikslus nei Ukrainos kančios – auklėti ir gailėti paprastų rusų pagal jų „narodninkystės“ tradicijas. Kitu žvilgsniu pažvelgti į rusijos kareivį Ukrainoje – tai visgi „naši“, mūsų jaunuoliai, mūsų studentai, mūsų kaliniai. Tik rusų opozicija neva turi įgimtą ir išlavintą optiką atskirti, kuris yra tikras nusikaltėlis, o kuris tik priverstas.
Ir kurį irgi reikia užjausti ir pasirūpinti, humanizuoti, nes vis tiek tik su jais reikės kurti naują Rusiją be Putino.
Tai buvo kiek netikėta, bet lauktina.
Ką daryti? Vargu ar verta kažką daryti radikaliai. Tiesiog verta žinoti, kas šalia mūsų gyvena.
Ir kai per nepilnus metus Ukraina užfiksavo 40.000 rusų armijos nusikaltimų, gal vertėtų dar labiau (jei labiau įmanoma) tarptautinėje valstybės politikoje susikoncentruoti ties teroristine valstybe ir jos nubaudimu?
Ir gal nustoti patiems galvoti ir rūpintis ta, taip vadinama, ateities demokratine Rusija. Atsisakyti to stebuklinio mąstymo, kad Rusija ir nenugalėta gali staiga iš imperijos virsti „normalia“ Vakarų valstybe. Arba, kuriai, anot E. Makrono, reikia suteikti saugumo garantijas (ir tada gal saugumo garantijas Iranui ar Š. Korėjai?)
Nebesirūpinti Rusijos ateitimi, nes ta ateitis (jei bus Rusija su jos sienomis, kuri nežino sienų), niekada nebus Rusija, kuri bus Vakarų dalis. Jei Rusija bus išvaryta iš Ukrainos, bet nenugalėta (o tai šiandien „realpolitik“), tai gal ji ir pripažins Ukrainą, bet ne todėl, kad tikrai pripažins, bet todėl, kad bus priversta laikinai, anot jų, apsimesti, kad pripažįsta.
Suvokiant skirtumą ir iš to sekančias pasekmes Ukrainai ir mums, kad pralaimėjusi Ukrainoje Rusija nėra tas pats, kas nugalėta Rusija.
Ar negali būti taip, kad per daug dėmesio skirdami „svajonėms“ apie ateities Rusiją, mes patys esame ne su ukrainiečiais, o su tais rusais, kurie mus sugeba kvailinti savo utopijomis ir melaginga empatija?
Gal yra taip, kad demokratinės Rusijos tiesiog negali būti. Nenugalėta Rusija ir imperinis mąstymas yra vienas ir tas pats, o tai nesuderinama su vakarietiška demokratija.
Gal vertėtų mažinti Rusijos ateities spėjimo intelektualinius žaidimus ir rūpintis ne įsivaizduojamu Rusijos demokratizavimu, bet jos užkardymu, atgrasymu, izoliacija, tame tarpe ir savo mintyse?“ – pamąstymais dalijasi A. Januška.
Latvija anuliavo „Dožd“ licenciją: grėsmė nacionaliniam saugumui
Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų. Elektroninės žiniasklaidos Nacionalinė taryba priėmė sprendimą atšaukti licenciją „dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai“.
Sprendimas buvo priimtas įvertinus kompleksinius pažeidimus, kurie buvo nustatyti pastaruoju metu: transliacijų metu nebuvo „bėgančios eilutės“ valstybine kalba, Krymo vaizdavimas žemėlapyje Rusijos teritorijos sudėtyje, Rusijos kariuomenės įvardijimas „mūsų armija“ ir galima Rusijos kariuomenės palaikymas. Taip pat buvo įvertinta Latvijos saugumo tarnybos pateikta informacija, kurios turinio organizacijos atstovai nepaviešino, rašoma „Mixnews“.
„Įvertinus pažeidimų visumą, Elektroninių masinio informavimo priemonių nacionalinė taryba yra įsitikinusi, kad „Dodž“ vadovybė nesupranta ir neįvertina pažeidimų reikšmės ir rimtumo, todėl negali veikti Latvijos teritorijoje“, – pareiškė organizacijos vadovas Ivaras Aboliniš.
Draudimas įsigalios gruodžio 8-ąją, naktį į ketvirtadienį.
Laidos vedėjo žodžiai apie Rusijos kariuomenę sukėlė skandalą
Kai kurie latvių politikai praėjusią savaitę pasmerkė nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“), turinčio Latvijos transliavimo licenciją, eteryje nuskambėjusius pareiškimus dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, ir šiame kontekste vėl iškilo klausimas dėl būtinybės priimti rusų žiniasklaidą Latvijoje.
Gynybos ministras Artis Pabrikas mano, kad „TV Rain“ darbuotojai turėtų grįžti į Rusiją ir kad iš jų turėtų būti atimti leidimai gyventi Latvijoje.
„Taurė perpildyta“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius aptarė situaciją su Valstybės saugumo tarnyba ir Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) vadovu Ivaru Aboliniu (Ivaru Abuoliniu), o šiuo metu vyksta patikrinimas, naujienų agentūrai LETA sakė ministro patarėjas Martinas Dregeris.
Jis pabrėžė, kad bet kokia forma remti vasarį Ukrainą užpuolusios Rusijos agresiją yra nepriimtina. Ministro patarėjas pridūrė, kad patikrinus faktus bus imtasi atitinkamų veiksmų.
Saeimos žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komisijos pirmininkas Didzis Šmitas LETA sakė, kad komisija dar nesvarstė šio klausimo, tačiau, jo nuomone, Latvija neturėtų priimti Rusijos žiniasklaidos.
„Jei Rusijos žiniasklaida pasisako prieš [Vladimiro] Putino režimą, tai nereiškia, kad ji mums draugiška“, – sakė jis.
Kaip pranešta, NEPLP nubaudė televizijos kanalą „TV Rain“ 10 000 eurų bauda už tai, kad okupuotą Krymą vadino Rusijos dalimi, o Rusijos armiją – „mūsų kariuomene“.
Pasak I. Abolinio, administracinio nusižengimo byla taip pat iškelta dėl konkretaus siužeto televizijos kanale „TV Rain“, o dar viena byla – dėl raginimo padėti Rusijos kariuomenei.
NEPLP tyrimą pradėjo po to, kai laidoje „Zdes i Seičias“ („Čia ir dabar“) nuskambėjo raginimas pateikti informaciją apie pašauktų rusų karių tarnybos sąlygas fronte. Programos vedėjas išreiškė viltį, kad televizijos kanalui pavyko padėti keliems kariams, pavyzdžiui, suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.
„TV Rain“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tviteryje paaiškino, kad televizijos kanalas nedalyvauja teikiant pagalbą Rusijos kariuomenei ir kad laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota.
Tikrasis ketinimas, pasak T. Dziadko, buvo rinkti informaciją apie Rusijos valdžios ir kariuomenės nusikaltimus, o ne teikti pagalbą Rusijos kariuomenei.
Kadangi televizijos laidos vedėjo frazės formuluotė buvo neteisingai interpretuota, T. Dziadko pažadėjo ją išimti iš laidos, kai bus rodomas jos kartojimas per „TV Rain“.
Žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė penktadienį laidoje „Zdes i Seičias“ pareiškė, kad „TV Rain“ nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su TV vedėju Aleksejumi Korosteliovu, kuris ketvirtadienio laidoje kalbėjo apie paramą Rusijos kariuomenei.
I. Abolinis pabrėžė, kad NEPLP turi teisę panaikinti kanalo transliavimo licenciją už tris rimtus pažeidimus.
Be kita ko, rugpjūčio mėnesį Valstybinė darbo inspekcija pranešė, kad tikrins, ar „TV Rain“ darbuotojų vizos atitinka darbo teisę.
Apie patikrinimą inspekcija paskelbė pasirodžius pranešimams, kad „TV Rain“ darbuotojai Latvijoje dirbo turėdami turistines, o ne darbo vizas.
Nepriklausomas Rusijos televizijos kanalas „TV Rain“ kovą laikinai sustabdė transliacijas, o vėliau paskelbė atidarantis studijas Rygoje, Amsterdame, Tbilisyje ir Paryžiuje.
