„Prezidentas Nausėda jau 2019 m. deklaravo, kad jis norės būti aktyvus vidaus politikoje. Kaip valstybės politikas, jis turi tam teisę. Ir šiuo atveju prezidento dalyvavimas vidaus politikoje nėra kažkas naujo. Galime prisiminti ir to paties prezidento Valdo Adamkaus formuotą naujosios politikos koaliciją dar 21 a. pradžioje, ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri aktyviai dalyvaudavo formuojant daugumas ir Vyriausybes. Tiek, kiek prezidentas pagal įstatymą ir jam numatytas galias turi galimybę, tiek jis jomis ir naudojasi“, – LRT radijui trečiadienį sakė F. Jansonas.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo V. Adamkus užsiminė, jog prezidentas neturi kištis į būsimos valdančiosios daugumo formavimo procesus. Anot jo, tam tikros preferencijos ar nusistatymas nėra deramas prezidentinei pozicijai. Tiesa, V. Adamkus pažymi, kad G. Nausėdai priekaištų šiuo klausimu iš esmės neturi.
„Prezidentas absoliučiai neturi kištis į vidaus politinius reikalus. Tam jis ir yra prezidentas. Jis turi atstovauti tautą, jis turi atstovauti visas visuomenės dalis. Bet kokie ginčai ar nepasitenkinimas, parodymas savo nusistatymo vienos ar kitos politinės partijos kryptimi – tai ne prezidento pozicija, ne prezidentinė (pozicija – ELTA)“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Adamkus.
„Jokiu priekaištų dabartiniam prezidentui neturiu. Manau, kad jis išlaiko (poziciją – ELTA)“, – pridūrė jis.
Visgi, V. Adamkus pripažino, kad buvo atvejų, kai G. Nausėda tokios, anot jo, prezidentinės pozicijos nesilaikė.
„Buvo čia tokių momentų, kur jam nežinau kas, ką kaltinti, kad prezidentas įsimaišė į tokį partijos politinį ginčą, bet tai yra jokiu būdu ne prezidento pozicija ar prezidento pareigos. Prezidentas yra tautos atstovas, jis turi gerbti visos tautos nusistatymus“, – konkrečių atvejų neįvardindamas sakė V. Adamkus.
ELTA primena, kad klausimų dėl Prezidentūros pozicijos kilo likus porai savaičių iki Seimo rinkimų, kai šalies vadovas pradėjo susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovu Sauliumi Skverneliu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite bei Lietuvos regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi.
Visgi, šalies vadovas taip ir nesuplanavo susitikimo su šiuo metu didžiausią frakciją Seime turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiais.
Klausiamas, ar tokiu sprendimu išlieka visiems vienodai teisingas, G. Nausėda tikino manantis, kad elgiasi teisingai.
„Manau, kad elgiuosi teisingai, nes turbūt iškeltų klausimą ir kitos politinės jėgos, kurių yra labai daug – ar su jomis susitikau ar nesusitikau. Ir tikrai sakyčiau, kad politinės kultūros prasme mums dar reikia pasilypėti aukščiau, padaryti kur kas daugiau, kad Lietuvos žmonės nepavargtų nuo politikos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jansonas mano, kad trapi valdančioji koalicija Lietuvai gali būti naudinga: labai stiprios greitai tampa arogantiškomis
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frededrikas Jansonas teigia, kad trapi valdančioji koalicija Lietuvai gali turėti ir privalumų. Pasak jo, labai stiprios koalicijos dažnai tampa arogantiškos, o mažesnės yra labiau priverstos tarpusavyje ieškoti sutarimo.
„Labai stiprios koalicijos paprastai labai greitai tampa arogantiškomis koalicijomis. Tai šitą esame matę ir ne kartą. Tai galbūt tai, kad ji pakankamai trapi ir visiems reikės tarpusavyje reikės kalbėtis, galbūt tik suteiks jai to kitokio veikimo ir mažiau viešų pasisvaidymų žodžiais, mažiau pareiškimų, daugiau darbo“, – LRT radijui teigė F. Jansonas.
Jis taip pat tikina konservatorių naujojoje valdančiosios daugumos dėlionėje nematantis.
„Jeigu nepasiseks socialdemokratams, tai siūlyti gali nors ir Lenkų rinkimų akcijai – ar jie, ar konservatoriai turės maždaug vienodas galimybes suformuoti, nes tiesiog balsų pritrūks“, – sakė F. Jansonas.
„O partijų, kurios norėtų dirbti su konservatoriais, su visa pagarba jiems, šiuo metu naujajame Seime nesimato, net ir tie patys liberalai nelabai džiaugiasi bendru darbu, kiek matosi iš viešos erdvės“, – pridūrė jis.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 19,36 proc. balsų. Pastaroji politinė jėga jau užsitikrino 18 vietų parlamente. Nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, kol kas pelnę 17 mandatų. Tuo metu trečioje vietoje likusi R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ daugiamandatėje apygardoje užsitikrino 14 postų Seime.
„Vardan Lietuvos“ jau iškovojo 8 Seimo nario mandatus, tuo metu LVŽS – 6.
Tiesa, po dviejų savaičių laukia antrasis Seimo rinkimų turas, kuriame bus renkami Seimo nariai vienmandatėse apygardose – 8 jų jau iškovojo mandatus pirmajame rinkimų ture.
