Kauno pedofilijos bylą greičiausiai vartys ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), abiejų pusių advokatai jau turi pakankamai medžiagos skųstis Strasbūro teismui. O kokia bylos baigtis bus Lietuvoje – prognozuoti neįmanoma, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, M. Romerio universiteto teisės profesorius Juozas Žilys.
Komentuodamas šių dienų su šalies Konstitucija ir jos galimu keitimu susijusias aktualijas, pavyzdžiui, Seimo pirmininkės ir kai kurių parlamentarų žūtbūtinį norą už pravaikštas ar balsavimą kolegos vardu Seimo nariui surengti apkaltą, J. Žilys buvo skeptiškas. Esą apkaltos procesu, kaip ir ginklu, reikėtų naudotis labai atsargiai, o kovoti su nesąžiningais parlamentarais yra ir kitų būdų. Teisininkas pažymėjo, jog populistiškai skamba ir siūlymai keisti Konstituciją, įteisinant joje Seimo paleidimo galimybę: apie tai diskutuota dar kuriant Konstituciją – buvo sutarta, jog tai darytų neigiamą, dramatišką poveikį pačiai parlamentinei demokratijai.
Tačiau, nepaisant visko, J. Žilys mano, kad 1992-ųjų Konstitucija veikia „be didelių problemų“ ir gyvuos dar kelis dešimtmečius.
Kalti politikai, žiniasklaida
Abiejų pusių advokatai vadinamojoje D. Kedžio byloje jau turi užtektinai medžiagos, kad teismo sprendimą būtų galimą skųsti EŽTT – dėl to kalti šią bylą pernelyg atvirai komentavę politikai bei žiniasklaida, tvirtino J. Žilys.
„Kas šioje vadinamojoje Kedžio byloje bus nuteistas, aš nesiryžtu prognozuoti. Nežinau. Yra įtariamieji, tačiau kas gali būti pripažinti kaltais ir nuteistais – neaišku. Ir dabar advokatai abiejų pusių jau, manau, turi pakankamai medžiagos skųsti Strasbūro teismui bet kokį nuosprendį ar sprendimą. Jau nebereikia nieko daugiau daryti: ir politikai, ir viešoji erdvėje vienus nuteisė, kitus – išteisino. O taip teisinėje valstybėje neturėtų būti“, – pažymėjo M. Romerio universiteto teisės profesorius, primindamas vieną žinomiausių – Audriaus Butkevičiaus, buvusio parlamentaro bylą EŽTT.
Tiesa, J. Žilio teigimu, precedento neturinti Lietuvoje byla atskleidė ir politinio proceso bėdas – parlamentarai imasi tyrimų, kurie bet kokiu atveju – politinio pobūdžio, nors ikiteisminiai tyrimai, pavyzdžiui, dar nėra pasibaigę. Teisininko teigimu, tai nebūtų parlamentinės kontrolės atsisakymas: „Tiesiog tą reikia daryti nelaukiant, kol bus aktualizuojama viena ar kita byla, tą reikia daryti tų dalykų nesiejant.“
Jo teigimu, teisininkų bendruomenė lygiai taip pat kaip ir kitos visuomenės socialinės grupės apie šią bylą diskutuoja, dalijasi nuomonėmis, bet nieko daugiau.
Apkalta nedrausmingiems parlamentarams– „teisiškai neprasminga“
Šiuo metu Seime sklandančias idėjas parlamento Statute įteisinti apkaltą, ją surengti nesąžiningai balsavusiems, posėdžius be pateisinamos priežasties praleidinėjantiems parlamentarams, teisininkas nelaiko prasmingomis. Esą Konstitucijoje įteisintas apkaltos prielaidos apibrėžimas – pernelyg platus ir jis „prasmingesnis aukštesniame aktualijų lygmenyje.“ Anot KT profesoriaus, „tokiu ginklu kaip apkaltos procesas reikėtų naudotis labai atsargiai“, o su nedrausmingais parlamentarais kovoti galima ir kitais būdais.
„Pasaulyje egzistuoja įvairių priemonių: pavyzdžiui, vieša parlamentarų rezoliucija kolegų atžvilgiu, turtinės sankcijos, konstatuojami etikos pažeidimai – tai vėl galimybė jų poelgius įvertinti teisiškai“, – vardijo jis.
Tad, anot buvusio KT pirmininko, reikėtų paieškoti ir tiesiog „įvairinti“ numatytas priemones, o apkaltos procedūrą panaudoti tik tuo atveju, kur Konstitucija ir priesaika tikrai „sulaužoma plačiąja prasme.“
J. Žilys priminė, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos mechanizmas – tai ne kas kita kaip amerikietiškasis „impičmentas“, egzistuojantis ne vienoje Europos šalyje. Tačiau, pavyzdžiui, Lenkija turi specialų valstybės teismą – jis priima sprendimus apkaltinant prezidentą, parlamentarus ar aukščiausios grandies teisėjus.
Nori paleisti Seimą – turėk išminties
Apie Seimo paleidimo būdus svarstyta dar rengiant Konstituciją, priminė pašnekovas, tad šiuo metu suaktyvėjusi diskusija dėl parlamento išvaikymo – anaiptol ne nauja. „Buvo laikomasi požiūrio, kad toks kelias gali ne tik būti nenaudingas, bet gali padaryti labai neigiamą, dramatišką poveikį parlamentinei demokratijai ir pačiam parlamentui, – pažymėjo J. Žilys ir pakartojo, jog tokios nuomonės laikosi ir dabar, – „Iš to, ką matau, ką girdžiu viešojoje erdvėje, niekas manęs neįtikino [parlamento paleidimo būtinumu]. Referendumu sprendžiant parlamento paleidimą reikia būti išmintingiems, būti įsitikinusiems, kad būsimasis bus geresnis. Tad apie tai reikia kalbėti su didele atsakomybe.“
M. Romerio universitete dėstantis profesorius primena Vengrijos arba Italijos konstitucijas, kurios apskritai draudžia ir net nenumato, kad parlamento paleidimo klausimas gali būti svarstomas referendumo keliu.
Konstitucionalistas sako, kad yra viena ir nekintanti forma, kuria galime bausti nepatinkančius, susikompromitavusius parlamentarus – jų neišrinkimas ateinančiuose rinkimuose. Maža to, anot jo, galimybių spausti, kritikuoti bei kitaip veikti neveiklią, pasyvią valdžią teisinių galimybių Lietuvoje užtenka, pavyzdžiui, per stiprias pilietines, visuomenines organizacijas.
Konstitucija gyvuos dar 20 metų?
Lietuvos Konstitucija iki šiol veikia „be didesnių problemų“, tikina pašnekovas ir žada, jog ji „gyvuos“ dar mažiausiai du dešimtmečius.
„Apie šimtmečius kalbėti nereikia, tačiau manau, kad dar porą dešimtmečių ši Konstitucija veiks“, – sako J. Žilys – juk 1922 metų Konstitucija veikė vos keturis o 1928 –ųjų, „padovanota“ tautai prezidento veikė dešimtmetį, 1938-ųjų A. Smetonos – irgi tik kelis metus. 1992-ųjų Lietuvos Konstitucija veikia jau 18 metų. Maža to – ji priimta referendumo keliu.
„Būsimieji Konstitucijų konstruktoriai, rengėjai ar priėmėjai kažin ar lengvai peržengs tą kartelę, kuri šiuo būsimosioms konstitucijoms tarytum iškelta. Įsivaizduojate, kad dabartinėje politinėje erdvėje, visuomenėje dabar referendumu galima būtų priimti Konstituciją? Mūsų Konstitucija yra labai sunkiai keičiama, gal ir todėl stabili“, – tvirtino buvęs KT pirmininkas.
