Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į architektūros ir urbanistikos ekspertų bei paveldosaugininkų siūlymus.
„Jonas Vileišis savo darbu ir visuomenine veikla susijęs su tarpukario Kaunu, bet ne viduramžius menančia senovine Rotušės aikšte. Tai visai kitas kontekstas. Jis davė pradžią naujojo Kauno didybei, o būtent modernizmo architektūra, naujamiestis tai ir simbolizuoja“, – savivaldybės pranešime cituojamas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
Rotušės aikštėje paminklą statyti buvo siūloma atsižvelgus į miestiečių apklausą internetu. Už Rotušės aikštę balsavo 45,5 procentai apklausoje dalyvavusių kauniečių. 34,7 proc. pasisakė už paminklo statymą Laisvės alėjoje ties Centriniu paštu, kur jis ir turėtų iškilti, dar 19,7 proc. norėjo jį matyti Nepriklausomybės aikštėje.
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė Jūratė Merkevičienė BNS yra sakiusi, kad skulptūra Rotušės aikštėje, ekspertų vertinimu, netinkama dėl savo menko ryšio su šia aplinka. Be to šioje erdvėje, kurioje vyksta renginiai, ji keistai atrodytų apsupta prekybinių palapinių, masinių renginių metu kiltų pavojus, kad kas nors susižeis.
Planuojama suspėti skulptūrą pastatyti iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos. 2,4 metro aukščio skulptūros liejimo procesas jau pradėtas.
Artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga J. Vileišio paminklą Kauno miestui nusprendė padovanoti išeiviai. Jungtinėse Valstijose gyvenantys Kauno patriotai ir pažinojusieji J.Vileišį šitaip nutarė pagerbti miestui reikšmingos istorinės asmenybės atminimą. Tokia idėja itin sužavėjo burmistro jauniausią dukrą, JAV gyvenančią 97 metų Ritą Vileišytę-Bagdonienę. Išeivių sumanymui paramą išreiškė Vilniuje įsikūręs Vileišių fondas, skulptūros pastatymas Kaunui nekainuos.
„Mes išgirdome visus argumentus, kurie išties svarūs. Netgi patys sulaukėme nemažai nuomonių, kad Kauno širdimi tituluojama Laisvės alėja labiau tiktų tokiam paminklui. Architektai ir kiti ekspertai savo vertinimus pagrindė istorinėmis žiniomis, todėl privalome jų paisyti. Taigi pasiektas puikus kompromisas – važiuojame pirmyn“, – sako J. Vileišio proanūkis ir asociacijos „Vileišių fondas“ pirmininkas Gediminas Tursa.
Advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J.Vileišis tarpukariu ėjo vidaus reikalų, vėliau - finansų ministro pareigas, buvo Lietuvos valstybės atstovu JAV, pretendavo į prezidento postą.
1921-1933 metais būdamas Kauno miesto burmistru per trumpą laiką organizavo kanalizacijos, vandentiekio tinklų tiesimą, sutvarkė susisiekimo problemas, pastatė tiltų, įkūrė mokyklų, visuomeninių organizacijų.
