Stebint 2010 metų biudžeto projekto svarstymus, vertinant atskirų politinių jėgų bei atskirų ekspertų pasiūlymus, matome, kad nebandoma pažvelgti šiek tiek atgal – į kelerių pastarųjų metų biudžetų vykdymą. Vyriausybės vadovas ne kartą tvirtino, kad reikia grįžti į 2006 metus. Atseit tiek susitraukė Lietuvos ekonomika. Vadovaujantis tokia prielaida (nors toks tvirtinimas labai paviršutiniškas), galima pažvelgti į tų metų biudžeto vykdymą.
Į valstybės biudžetą buvo planuota surinkti apie 13 mlrd. litų mokesčių. Surinkta apytikriai 14 mlrd. litų. Įvertinant Europos Sąjungos paramą bei kitus pajamų šaltinius taip pat skolinimąsi, išleista apie 17 mlrd. Lt. Dabar gi, planuojant iš mokesčių surinkti tiek pat, tai yra apie 13 mlrd. Lt, planuojama išleisti virš 26 mlrd. – devyniais milijardais daugiau negu tais minimais 2006 metais. Valstybės biudžeto numatomas deficitas – 5,2 mlrd. Lt. Grynojo skolinimosi limitas – 8 milijardai litų.Tokiu būdu tiek biudžeto deficitas, tiek skola drastiškai didėja. Žvelgiant į šiuos skaičius, kyla klausimas ar tikrai būtina planuoti tokias išlaidas?
Nagrinėjant projektą matosi, kad visai eilei ministerijų bei žinybų 2010 m. asignavimai, lyginant su 2009 m. biudžetu, žymiai išauga (finansų, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, ūkio, žemės ūkio ministerijoms, statistikos departamentui, informacinės visuomenės plėtros komitetui, aplinkos projektų valdymo agentūrai, transporto investicijų direkcijai, nacionalinei žemės tarnybai, ryšių reguliavimo tarnybai). Šių asignavimų valdytojus galima suprasti – kuo skiriamos didesnės lėšos, tuo geriau. Tačiau mokesčių surinkimui esant 2006 m. lygyje, sveikas protas turėtų neleisti to daryti, ypatingai kai didelė lėšų dalis skiriama pastatų rekonstrukcijai, kompiuterinės technikos bei kitokio turto įsigijimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valdantieji sutinka mažinti pelno mokestį. Tais pačiais 2006 m. pelno mokesčio buvo surinkta 1,9 milijardo, 2007 m. – 2 milijardai litų. Apytikriais skaičiavimais dėl šio mažinimo biudžetas praras apie milijardą litų. Tuo pačiu reiktų pažymėti, kad nuo 2009 m. pradžios įmonės, investuojančios į naujas technologijas, gali iki 50 proc. sumažinti pelno mokesčio įmokas. Tai didelė lengvata, ir įmonėms, kurių savininkai galvoja apie ateitį ir konkurencingumo didinimą to pilnai turi pakakti. Atmestini teiginiai, kad pelno mokesčio mažinimas pritraukia investicijas. Investicijų skatinimui žymiai svarbiau valstybės politinis bei finansinis stabilumas, darbuotojų kvalifikacija, potencialių rinkų artumas. Galima sutikti šį mokestį mažinti mažoms įmonėms, juo labiau gamybos įmonėms – jų pelnai maži, tačiau didelės, ypatingai monopolinės, įmonės bent šiuo metu turėtų savo pelnais dalintis su visuomene, o dividendų išsimokėjimą palikti ateičiai.
Žiūrint į biudžeto sandarą, matosi, kad jis sudarytas pakankamai chaotiškai. Asignavimų valdytojai, teikdami paraiškas Finansų ministerijai, nesivargino detaliai išdėstyti savo programų, todėl dalis skiriamų lėšų tiesiog paslėptos.
Kokią naudą toks biudžetas gali atnešti Lietuvos žmonėms? Naudos mažai, žalos daug. Pirmiausia, valstybei užkraunama didžiulė skolos našta pakankamai blogomis skolinimosi sąlygomis. Skolas bet kokiu atveju reikės grąžinti, o tai nauji ekonominiai sunkumai netolimai ateičiai. Antra, neapibrėžtai perspektyvai atidedamas euro įvedimas. Įstojimas į euro zoną turėtų būti strateginis valstybės uždavinys. Patekti tarp stipriausių Europos ekonomikų, susietų bendru piniginiu vienetu, reiškia finansinį stabilumą, geras sąlygas investicijoms, žymiai didesnę paramą įvairiems projektams taip pat ir energetikoje, gyventojų bei įmonių piniginių lėšų saugumą, skolinimosi sąlygų žymų pagerėjimą. Tą ypač gerai suvokia mūsų kaimynai estai, aplenkdami mus. Todėl priimant 2010 m. biudžetą jį būtina koreguoti: mažinti išlaidas ne mažiau kaip trimis milijardais litų, daugiau nemažinant išlaidų dalies skirtos darbo apmokėjimui. Taip pat nemažinti nedirbančių pensininkų pensijų bei būtinų socialinių išmokų. Mažindami išlaidas, atsisakydami ne pirmos būtinybės turto įsigijimo, nebūtinų statinių rekonstrukcijų, nebūtinų šiai dienai investicijų, pagerintume eksporto importo balansą, priverstume tas verslo įmones, kurios įpratusios maitintis biudžeto pinigais nukreipti savo veiklą ir į kitas, galbūt kaimyninių šalių, rinkas. Taigi, toks valstybės biudžeto mažinimas Lietuvos ekonomikai būtų labai reikalingas.
Jonas Valatka, Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) ekspertas
