Beveik penkis mėnesius trukęs Kultūros ministerijos auditas Juozo Miltinio dramos teatre bombos nesusprogdino. Direktoriaus kėdėje lieka Romualdas Vikšraitis, o jį atstatydinti bandančių dviejų įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų pretenzijas ministerija įvertino kaip smulkmeniškas. Diplomatiškumo stokojančiam R.Vikšraičiui vis dėlto grasinama kirsti per kišenę prie atlyginimo mokamų priedų sąskaita.
Kirs per kišenę
Beveik penketą mėnesių trukęs Kultūros ministerijos auditas Juozo Miltinio dramos teatre bombos nesusprogdino. Direktoriaus kėdėje lieka Romualdas Vikšraitis, o jį atstatydinti bandančių dviejų įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų pretenzijas ministerija įvertino kaip smulkmeniškas. Auditoriai vis dėlto pripažino, kad direktoriui stinga diplomatijos, o už nustatytus pažeidimus teatro steigėja R.Vikšraičiui grasina kirsti per kišenę prie atlyginimo mokamų priedų sąskaita.
Netaktiškas elgesys – ne nusižengimas
Kultūros ministerijos tikrintojai į J.Miltinio dramos teatrą birželio pradžioje atvyko įvertinti direktoriaus R.Vikšraičio valdymo metodais nepatenkintų darbuotojų ir aktorių profesinių sąjungų pateiktų pretenzijų.
Ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjos Daivos Liekienės teigimu, dalis jų neturėjo juridinio pagrindo.
„Kaltinti R.Vikšraitį dėl tam tikrų dalykų nebuvo už ką ir net neetiška. Tarkim, profesinės sąjungos piktinosi, kad teatro gastrolės nuostolingos. Bet visų biudžetinių teatrų gastrolės ir net pati veikla yra nuostolinga, todėl valstybė jas ir finansuoja. Be valstybės dotacijų jų veikla būtų neįmanoma“, – kalbėjo D.Liekienė.
Anot jos, iš J.Miltinio teatro kolektyvo pateiktųjų 20-ies pretenzijų pasitvirtino 7-ios, 3 – tik iš dalies, nepasitvirtino 5-ios, o 6-ios pripažintos pagrįstoms emocijomis. Pasak vedėjos, auditoriams nėra galimybių objektyviai įvertinti kaltinimų R.Vikšraičiui dėl netaktiškų poelgių ar pavaldiniams išsakytų aštresnių žodžių.
Maištininkams pritrūko teisinio išprusimo
Auditoriai pripažino, kad aktoriai buvo teisūs pasipiktinę, jog R.Vikšraitis neįsiklausė į Meno tarybos nuomonę ir toliau vykdė rašytojos G.Petkevičaitės-Bitės paminėjimo projektą. Vedėjos teigimu, ministerijos nuomone, šis projektas iš tiesų nebuvo sėkmingas.
R.Vikšraičiui ministerija turi priekaištų už tai, kad nuo 2012-ųjų teatre nebeveikia Meno taryba, nors įstatymas numato, kad tokioje įstaigoje ji yra privaloma.
Direktoriaus darbo trūkumu pripažinta ir tai, kad nevyksta personalo susirinkimai – R.Vikšraitis nesitaria su kolektyvu dėl teatro veiklos gairių, nebando kartu spręsti įstaigą užgriuvusių problemų.
Profesinės sąjungos turėjo pretenzijų vadovui ir dėl to, kad jis nepateikė atsakymų į 10 reikalavimų. Pasak D.Liekienės, direktorius padarė klaidą neatsakęs į juos raštu, tačiau ir profesinėms sąjungoms auditoriai turi pastabų. Ministerijos atstovės teigimu, ne visi darbuotojų reikalavimai buvo pagrįsti.
„Dvi teatre veikiančios profesinės sąjungos šiek tiek pervertino savo galimybes, nes daugiau reikalauti nei leidžia teisės aktai irgi negalima. Profesinės sąjungos nevaldo įstaigos, neatsako už jos veiklą ir peržengti tam tikros ribos neturi teisės. Atstovaujant profesinėms sąjungoms irgi reikia truputį teisinio išprusimo“, – „Sekundei“ teigė D.Liekienė.
Anot jos, profesinės sąjungos peržengė ribas reikalaudamos iš vadovo su jomis derinti naujų darbuotojų priėmimą.
Suveikė ir įžeistos ambicijos
Vedėjos teigimu, „įdomiai“ galima traktuoti profesinių sąjungų nepasitenkinimą, kad anksčiau laisvadieniu buvęs pirmadienis pradėjus vadovauti R.Vikšraičiui tapo darbo diena. Pasak D.Liekienės, tai nėra pažeidimas – direktoriaus valia nustatyti darbo laiko grafiką.
„Visos profesinių sąjungų išsakytos pretenzijos nėra labai reikšmingos“, – tvirtino Audito skyriaus vedėja.
J.Miltinio dramos teatro kolektyvo nepasitenkinimo prieš porą metų vadovauti paskirtu R.Vikšraičiu, ministerijos atstovės nuomone, priežastis – pokyčiai darbe: dažnesnis važinėjimas į gastroles, kitokie kolektyvo ir vadovo tarpusavio santykiai.
„Ne viskas, ką daro R.Vikšraitis, yra gerai. Direktorius turėtų būti diplomatiškesnis, parodyti daugiau dėmesio žmonėms. Ministerijai atrodo, kad šito direktoriui trūksta. Tačiau teatro veiklos rodikliai, palyginti su R.Tereso vadovavimo laikotarpiu, pagerėjo ir finansinė padėtis tikrai nepablogėjo“, – tvirtino vedėja.
Ministerijos nuomone, į skandalus peraugusi įtampa seniausiame Panevėžio teatre atsirado ir dėl buvusio teatro vadovo R.Tereso įžeistų asmeninių ambicijų, ir dėl finansinių aspektų.
„Anksčiau pats R.Teresas ir kitos teatro profesinės sąjungos vadovas gaudavo užsakymų ir jiems buvo papildomai apmokama, o dabar to nebėra“, – mano Audito skyriaus vedėja.
Pažadėjo nubraukti priedą
Vis dėlto D.Liekienė pripažįsta, kad teatro veiklą išbalansavo ir paties R.Vikšraičio elgesys – nesugebėjimas įsiklausyti į kolektyvo nuomonę, delsimas su profesinėmis sąjungomis pasirašyti jų prašomą kolektyvinę darbo sutartį.
Tačiau, pasak vedėjos, auditorių nustatyti pažeidimai nėra tokie reikšmingi, kad Kultūros ministerija patenkintų profesinių sąjungų drastišką pageidavimą nušalinti R.Vikšraitį iš direktoriaus pareigų. Auditoriai siūlo R.Vikšraitį pamokyti, kaip bendrauti su kolektyvu, – kirsti jam per kišenę.
„Numatyta peržiūrėti teatro vadovui priedo skyrimą prie atlyginimo, ir šitas neabejotinai bus padaryta“, – patikino D.Liekienė.
Kokio dydžio priedas už veiklos rezultatus paskirtas R.Vikšraičiui, ministerija vakar per visą dieną taip ir nesugebėjo pateikti informacijos.
Teatrą bruka miestui?
Kultūros ministerijos audito išvadų ir siūlymų pats R.Vikšraitis nekomentuoja.
Teatro atstovės spaudai Gertrūdos Rinkūnienės teigimu, vadovas pripažįsta ir taiso nurodytus trūkumus. Suderinus su ministerija iš devynių narių formuojama Meno taryba.
Į ją po tris narius siūlo aktoriai, R.Vikšraitis ir Kultūros ministerija. Pastaroji taryboje pageidauja matyti ir miesto Savivaldybės atstovą. Toks noras aktoriams kelia įtarimų, ar ministerija nenori atsikratyti J.Miltinio teatro. Dar birželį kultūros ministras Arūnas Gelūnas sukėlė teatralų ir Panevėžio vadovų pasipiktinimą pasiūlęs miestui savo žinion perimti legendinį teatrą.
Pasak atstovės spaudai, meno vadovu sutiko tapti pagal autorinę sutartį dirbantis Dainius Kazlauskas, anšlaginio spektaklio „Laisvi drugeliai“ režisierius.
Teatras vienas – profesinių sąjungų trys
G.Rinkūnienės teigimu, formuluojama ir kolektyvinė sutartis. Tačiau šios pasirašymas gali užtrukti, nes nuo pirmadienio teatre pradės veikti dar viena Dirbančiųjų J.Miltinio teatre profesinė sąjunga. Jai vadovauja inžinierius Artūras Barakauskas.
Tai jau trečioji darbuotojams atstovauti turinti organizacija. Aktorių profesinei sąjungai vadovauja Vytautas Kupšys, Darbuotojų – buvęs direktorius, aktorius, neseniai už pravaikštas iš darbo atleistas ir darbdavį į teismą padavęs Rimantas Teresas.
G.Rinkūnienė nesutinka, kad dėl įtampos teatre galima kaltinti diplomatiškumo stokojantį R.Vikšraitį.
„Ateinant į teatrą ir mane lydėjo nuomonė, kad direktorius kelia balsą, nepaiso kitų nuomonės. Bet man atrodo, kad jam pakanka diplomatijos ir kultūros kaip medikų, profesoriaus vaikui, menininkų šeimos atstovui. Direktorius kaip tik yra labai kantrus ir nuolaidus, rūpinasi visais. Jis pats sakė į Panevėžį atvažiavęs matyti, kas čia yra geriausia, o kad nebuvo pripažintas dėl kažkieno ambicijų, manau, miesto bendruomenė jau įsitikino“, – vadovą gynė atstovė spaudai.
Apie streiką – puse lūpų
Vis dėlto aktoriai apie direktorių gerų žodžių neranda. Jų audito išvados dar nepasiekė.
Vytauto Kupšio nuomone, nustatytus pažeidimus pavadinti nereikšmingais neteisinga.
„Teatre dirbęs auditorius yra sakęs, kad situacija čia košmariška. Ne vienas užsienio režisierius pasibaisėjo, kas pas mus vyksta. Jei ministerijai į visa tai nusispjaut ir mūsų pretenzijos yra nereikšmingos, tai teatras eina šuoliais į prarają“, – tvirtina aktorius.
Tačiau prieš kurį laiką streiku sulaukus audito išvadų grasinęs V.Kupšys dabar apie drastišką protesto priemonę kalba atsargiai.
„Jei ministerijos pozicija tokia švelni direktoriui, galime streikuoti ir daryti, ką norim, vis tiek nieko nepasieksim. Gali visus atleisti ir palikti teatre vieną R.Vikšraitį. Nieko nelaimėtume“, – pripažįsta V.Kupšys.
Anot jo, kol Seimas nepriims įstatymo pataisų, reguliuojančių teatrų ir koncertinių įstaigų valdymą, situacija seniausiame Panevėžio teatre nesikeis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
