Triumfuoja buvusio prezidento Rolando Pakso dosniausias rėmėjas Jurijus Borisovas, tiesa, skandalingai, sugrįždamas į didžiojo aviacijos verslo pasaulį.
Palankus metas sugrįžti
Greta Kauno–Zarasų plento nusidriekusi Karmėlava, turinti tik du tūkstančius gyventojų, dar neseniai garsėjo pačiomis didžiausiomis Kauno kapinėmis ir tarptautiniu oro uostu.
2003 metų pabaigoje, prezidentinio skandalo metu, visoje Lietuvoje šį Kauno priemiestį išgarsino daugiau kaip milijonu litų iš posto vėliau pašalinto prezidento R. Pakso rinkimų kampaniją parėmusio rusų verslininko J. Borisovo vadovaujama bendrovė „Avia Baltika“ ir jos paslaptingi svečiai iš Maskvos parapsichologų sferos.
Atrodo, kad daugelis vyresnės kartos ir svetur emigravusių tautiečių primiršo tuometinius įvykius. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad J. Borisovui priklausanti „Avia Baltika“, laimėjusi dviprasmiškai vertinamą konkursą, Kauno oro uoste už 3 mln. litų statys sraigtasparnių remonto ir aptarnavimo angarą.
Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas sakė, kad sutartis su žemės sklypo nuomos aukciono laimėtoja pasirašyta vasario 15 dieną. Anot A. Šliupo, žemės nuomos aukcione buvo du dalyviai.
Niekas negalėjo atskleisti žemės nuomos kainos, tačiau teigiama, kad ji yra didesnė už pradinę. Pradinis metinis žemės nuomos mokestis siekė 4,2 lito už kvadratinį metrą (be PVM). Šis 4800 kvadratinių metrų ploto žemės sklypas yra teritorijoje, kuri ribojasi su oro uosto peronu.
Skelbiama, jog iš pradžių J. Borisovo bendrovė projekto vystymui skirs 3 mln. litų, o projektas turėtų būti įgyvendintas per pusantrų metų.
Oro uosto vadovas įžvelgė sąmokslą
Karmėlavos apylinkės įeina į laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją, tačiau prieš keletą metų garsiam projektui įstrigus prieštaringų verslo ir biurokratijos interesų sankirtoje, vietiniai gyventojai vis dar puoselėja viltis tapti viena reikšmingiausių pakaunės vietovių.
Aplink Karmėlavą gausu antkapių ir paminklų dirbtuvių, nemažai pastatų nuomojama laidojimo paslaugas teikiančioms bendrovėms, pasakišką pelną ištisus metus skaičiuoja gėlių prekeiviai.
1988 metais Karmėlavoje įkurdintas Kauno oro uostas, į kurį nemažai investavo ir Kauno miestas, pasižymi nemenkais privalumais: turizmo, pramonės, prekybos požiūriu jis įsikūręs tinkamoje vietoje, turi vieną geriausių Lietuvoje pakilimo ir nusileidimo takų, kuriame gali leistis net sunkiasvoriai lėktuvai.
Kauno oro uosto vadovas A. Šliupas turėtų būti vienas iš tų, kuriems J. Borisovo įsitvirtinimas lietuviškame aviacijos versle padės susikrauti nemažai pinigų.
Su A. Šliupu kalbėjosi „Akistatos“ korespondentė Giedrė Poteliūnaitė. Pašnekesys buvo trumpas.
– Kodėl skelbdami viešuosius konkursus surašote sąlygas, kurias atitinka vos dvi kompanijos Lietuvoje? Juk taip dirbtinai mažinama nuomos kaina, kurią turėtų gauti ir taip nuostolingai dirbantis Kauno oro uostas, – „Akistata“ pasiteiravo A. Šliupo.
– Visų pirma, mes orientuojamės ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio partnerius. Tikrai turime teisę sudaryti tokias konkurso sąlygas, kad jas atitinkantis dalyvis ir būsimas partneris būtų patyręs aviacijos srityje. O klausimas dėl dirbtinai mažinamos nuomos kainos yra išvis nežinia kuo paremtas. Ar jūs matėte skelbiamą nuomos mokestį? Juk jis septynis kartus didesnis už reikalaujamą minimalų, tai apie kokį dirbtinį mažinimą jūs kalbate?
– Sklando kalbos, kad kažkam iš Kauno oro uosto darbuotojų buvo sumokėtas solidus kyšis už tokių sąlygų paruošimą. Galbūt galėtumėte pasakyti, ar neturite įtarimų, kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę? Kas ruošė sąlygas, kurias atitinka tik dvi kompanijos?
– Šios „sklandančios kalbos“ neturi jokio pagrindo. Tokios kalbos yra nepagrįstos ir eskaluojamos dėl to, jog galbūt kažkas labai bijo konkurentų. Turiu savo variantų, kas ir kokiu tikslu jas nepagrįstai skleidžia, tačiau komentuoti nenorėčiau. Pasakysiu tik tiek: tas, kas tai daro – per siaurai į viską žiūri.
– Prieš keletą metų buvo paskelbtas panašus konkursas, kurį laimėjo „Aurela Group“, tačiau angaras iki šiol nepastatytas, nors dar 2008 metais buvo plačiai skelbiama, kaip Kaune iškils modernus orlaivių remonto darbus atliekantis angaras.
– Buvo sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis, o jos sąlygų viešinti aš negaliu, ši informacija konfidenciali.
– Ką atsakysite prokurorams, jeigu vieną dieną bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio galimai neskaidraus konkurso?
– Nenoriu kartotis, bet kalbos apie kažkokius neskaidrumus ir tariamą kyšininkavimą yra niekuo nepagrįstos.
– Kaip Kauno oro uostas ruošiasi išbristi iš nuostolių? Kiek nuostolių patyrėte per 2010 metus?
– Iš tiesų, oro uostas turėjo nuostolių, tačiau rezultatai gerėja. Dėl to ir imamės tokių plėtros projektų, kurie, pasirodo, kažkam užkliūna... Kokius tiksliai nuostolius patyrėme 2010 metais, tiksliai atsakyti negaliu, tačiau šiuos duomenis bus galima pamatyti viešai paskelbus Registrų centrui. Ataskaitas Registrų centrui turime pristatyti iki birželio mėnesio.
Lyderiams sukėlė abejonių
Šiame konkurse dalyvavusi grupės „Avia Solutions Group“ bendrovė „FL Technics“ vieno įtakingiausių Rusijos aviacijos portalų „Aviaport.ru“ buvo pripažinta geriausia 2010-aisiais orlaivių techninio aptarnavimo sferoje.
Anot kompanijos valdybos pirmininko Gedimino Žiemelio, konkursas dėl angaro statybos Kauno oro uoste buvo parašytas faktiškai vienai bendrovei.
„Mes dalyvavome ir kažkodėl nepraėjome konkurso sąlygų, nors esame pripažinti geriausia 2010 metų orlaivių remonto įmone visoje Rusijoje“, – stebėjosi aviacijos verslo senbuvis G. Žiemelis.
Vengia tiesių atsakymų?
„Akistata“ dar gerokai anksčiau prieš oficialiai paskelbtus rezultatus kreipėsi į „Avia Baltikos“ vadovybę. Sekretorė paaiškino, kad J. Borisovas tikrai nekomentuos šios situacijos, be to, šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos.
Todėl teko šnekinti bendrovės vadovą Viktorą Brazaitį. Pašnekesys su juo priminė sumaniai išsisukinėjančio žmogaus bandymą išvengti tiesių atsakymų.
Iš pradžių V. Brazaitis nepanoro pripažinti bendrovės pergalės šiame konkurse, teigė, kad jo nepasiekė oficialus dokumentas, kuriame pažymėta, kad „Avia Baltika“ išties laimėjo galimybę statyti angarą Kauno oro uoste.
„Ar mes („Avia Baltika“, – red. past.) atitinkame konkurso sąlygas, manau, kad geriausiai atspindi konkurso rezultatai. Galiu pasakyti, kad konkursui kruopščiai stengėmės. Reikiamus dokumentus surašėme lietuvių kalba. Tikrai negaliu atsakyti, ar šis konkursas buvo tarptautinis“, – kalbėjo V. Brazaitis.
Tik fakai:
2002 metų birželio 14-ąją būtent Karmėlavoje pradėjo suktis R. Pakso prezidentinių rinkimų kampanijos mechanizmas. Buvusios sovietų raketų bazės ligoninės kieme „Avia Baltikos“ techninis personalas ruošė sraigtasparnį, papuoštą politine atributika, labai panašia į skandalingo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio.
Į šį Kauno priemiestį atvyko Maskvos psichologai su Ana Zatonskaja ir Anatolijumi Potninu priešakyje – neva rinkti medžiagos knygai apie būsimąjį Lietuvos prezidentą. Karmėlavon suskato ir artimiausios R. Pakso aplinkos atstovai iš Vilniaus.
Per prezidento rinkimus 2002 metais J. Borisovo bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R. Pakso rinkimų kampanijai daugiau kaip milijoną litų. Jau tapęs Lietuvos vadovu R. Paksas kitąmet išimties tvarka suteikė J. Borisovui Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas tokį žingsnį įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą suteikti pilietybę.
Migracijos departamentas J. Borisovą išsiųsti iš Lietuvos mėgina nuo 2004 metų. Teisme Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, pagal kurią šio verslininko veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kad buvusiam nušalintojo prezidento R. Pakso rėmėjui J. Borisovui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje 2004 metais neišduotas pagrįstai, pernai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Pirmosiomis prezidento R. Pakso skandalo dienomis, 2003-iųjų lapkričio 7-osios rytą, greta savo namų laužtuvais buvo žiauriai sumuštas Josifas Legenzovas, buvęs „Avia Baltikos“ bendraturtis, o vėliau – sraigtasparnių remonto bendrovės „Helisota“ generalinis direktorius.
Po ilgai trukusios reabilitacijos J. Legenzovas pasveiko ir vėl stojo prie „Helisotos“ vairo, o jo skriaudikai 2005-ųjų vasarą Kauno apygardos teisme buvo nubausti griežtomis bausmėmis – kalėti 12–13 metų.
Pasikėsinimo į J. Legenzovą užsakovas neatskleistas iki šiol. Pats J. Legenzovas nėra linkęs prisiminti kruvinojo incidento, o paprašytas pakomentuoti „Avia Baltikos“ triumfą abejotiname konkurse „Akistatai“ mandagiai atsakė išvis nenorįs kalbėti šia tema.
