Moteris siekia, kad J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai liudijęs lauko kariuomenės vadas, brigados generolas Arvydas Pocius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Aukštą karininką J.Abromavičienė kaltina apie jos vyrą viešai paskelbus melagingus prasimanymus.
Buvusio saugumo karininko našlė sau ir savo vaikams iš A.Pociaus taip pat siekia prisiteisti 100 tūkst. litų kompensaciją. Tokio dydžio neturtinę žalą moteris tvirtina patyrusi dėl neteisėtų generolo veiksmų.
Žuvusiojo našlė savo pareiškime teismui nurodė, kad J.Abromavičius yra visuomenėje žinomas žmogus: „Todėl minėti melagingi A.Pociaus tvirtinimai, kad J.Abromavičius esą kurstė maištą, gali nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą jo atminimui.
Be to, tai daro neigiamą poveikį mano šeimai, ypač mūsų vaikams. Jie tėvą prisimena kaip sąžiningą ir garbingą žmogų. Dėl to tokie A.Pociaus vieši pareiškimai daro nepataisomą žalą vaikų vertybėms“.
J.Abromavičienės rūstybę generolas užsitraukė dėl Seimo komisijoje ištartų savo žodžių.
„J.Abromavičius nušalintas todėl, kad viršijo įgaliojimus, bandė sukelti paniką ir kvietė vyrus grįžti į mišką“, – pareiškė Seimo komisijai liudijęs A.Pocius.
Per 1993 metų pakaunės įvykius šis kariškis buvo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininko pavaduotojas, vėliau laikinai vadovavęs šios tarnybos štabui.
Tačiau J.Abromavičienė teismui tvirtina, kad šie A.Pociaus teiginiai yra melagingi ir neatitinka tikrovės.
Moteris nurodė, kad jos vyras iš Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinės štabo viršininko pareigų buvo atleistas pačiam prašant. Tai nurodoma ir J.Abromavičiaus darbo knygelėje.
J.Abromavičienė taip pat tvirtina, jog jos vyras niekada nerėmė savanorių maišto ir dėjo visas pastangas, kad jis būtų baigtas taikiai: „Mano vyras visą mėnesį važinėjo pas maištininkus į mišką ir įrodinėjo, kad reikia grįžti. Jis darė viską, kad būtų išvengta kraujo praliejimo“.
Anot savanorio našlės, J.Abromavičiaus neigiamą požiūrį į maištą neginčijamai patvirtina ir jo paties pareiškimai, užfiksuoti 1993 metų įvykių metu.
Viename iš tuomet darytų vaizdo įrašų J.Abromavičius teigė: „Dabar mano požiūris į visą šitą renginį yra labai kategoriškas ir neigiamas.
Mano supratimu, tolesnė eiga yra beprasmiška, niekam nereikalinga ir žalinga tiek tarnybai, tiek ir apskritai visai Lietuvos valstybei.
Manyčiau, kad iš šitos pamokos vis dėlto reikia daryti išvadas, ir labai rimtas: tiek personalijų atžvilgiu, tiek visos tarnybos atžvilgiu.
Lietuva negali to leisti, tokių stresų. Tai per brangu: rengti ir ginkluoti kariuomenę, kuri po to drumstų Lietuvos žmonių ramybę ir reikalautų, atvirai pasakysiu, patys nežinodami ko“.
J.Abromavičienės teigimu, tai, kad jos vyras niekada neragino karių grįžti į mišką ir niekada nerėmė maišto teismui, gali patvirtinti Seimo komisijai jau liudijusi Kristina Sudžienė ir buvęs Kauno apskrities savanorių rinktinės vado pavaduotojas užnugariui Jonas Juodis.
Tai, kad J.Abromavičius iš savanorių gretų pasitraukė pats, o ne buvo atleistas už nuobaudą, patvirtina ir kitas išlikęs vaizdo įrašas. Jame šį faktą patvirtina užfiksuota paties A.Pociaus kalba.
A.Pocius šiuo metu yra išvykęs į komandiruotę užsienyje.
Jei teismas nuspręstų, kad brigados generolo veiksmais J.Abromavičienei ir jos vaikams buvo padaryta neturtinė žala, karininkas turėtų ją atlyginti iš savo kišenės.
Kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus yra teigęs, kad jo pavaldinys privalo dokumentais įrodyti savo pasakytus teiginius.
REKLAMA
