Valstybės saugumo departamento (VSD) ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičius žmogžudystę įvykdė viena iš politinių partijų, tvirtina žuvusio pareigūno buvusi bendražygė Kristina Sudžienė.
Tai buvusi krašto apsaugos savanorė K.Sudžienė ketvirtadienį sakė J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
"J.Abromavičiaus žūtis prasidėjo nuo politikų kišimosi į savanorių darbą, kuomet šie panoro savanorius įvelti į politinius žaidimus ir galbūt suorganizuoti politinį perversmą. Tai prasidėjo nuo 1993-ųjų, kai grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karių grįžo iš Pakaunės miškų. O įsakymas nušauti J.Abromavičių buvo duotas 1997-aisiais, vienos politinės partijos, būtent tais metais, kai jau buvo pasikeitusi valdžia", - žurnalistams ketvirtadienį sakė K.Sudžienė.
1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), kuri suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos krikščionių demokratų partija.
1993-siais grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgos - red.) karių ginkluoti įsikūrė Pakaunės miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas.
Pasak K.Sudžienės, prie to, kad savanoriai atsisakė paklusti tuo metu valdžioje buvusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), prisidėjo buvęs konservatorių pirmininkas, dabar - europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
"V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai, vienas iš savanorių nuvažiavo pas V.Landsbergį pasitarti, kaip elgtis, tačiau sugrįžus iš susitikimo, kariai taip ir nepaliko miško", - Seimo laikinajai komisijai aiškino K.Sudžienė.
Tuo metu Seimo opozicijoje buvęs V.Landsbergis kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus.
"Tokie žmonės, kurie kaltina nebūtais dalykais, turi savų tikslų ir kelia intrigą. Kai būdamas užsienyje gavau žinią apie į Pakaunės mišką išėjusius savanorius, iškart išplatinau pareiškimą, kad tai labai nenaudinga Lietuvai, o naudinga Maskvai ir LDDP, kuri po tokio mano pareiškimo labai įsižeidė, ir jokiais būdais neraginau savanorių pasilikti miške. Taip, pas mane dar lankėsi savanorių įgaliotas asmuo, norėdamas pasitikrinti, ar tikrai aš taip mąstau, o kaip jiems kilo mintys dar ilgiau pasilikti miške, tai jau jų buvo vidinis reikalas", - BNS sakė europarlamentaras V.Landsbergis.
Pasak K.Sudžienės, J.Abromavičius trukdė kai kuriems politikams, kadangi tyrė to meto rezonansinius įvykius.
"Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl buvo nužudytas J.Abromavičius, yra jo, kaip Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rajono štabo viršininko, aktyvios pastangos įkalbėti maištaujančius Kauno savanorius grįžti į dalinius, atiduoti ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei. Dirbdamas saugume J.Abromavičius surado, kas 1994 metais išsprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį", - Seimo laikinajai komisijai sakė K.Sudžienė.
1994-aisiais lapkričio 6-ąją buvo susprogdinta dalis geležinkelio tilto per Bražuolės upelį Trakų rajone (dabar Elektrėnų savivaldybė - red.). Vietos gyventojams nedelsiant informavus specialiąsias tarnybas apie įvykį, pavyko išvengti iš Klaipėdos į Vilnių važiavusio Lietuvos keleivinio traukinio ir priešinga kryptimi į Kaliningradą važiavusio Rusijos traukinio skaudžios katastrofos.
K.Sudžienės teigimu, J.Abromavičius buvo surinkęs pasiaiškinimus žmonių, kurie esą buvo įkalbinėjami susprogdinti tiltą per Bražuolę ir buvo perdavęs minėtą informaciją tuometiniam VSD Kauno padalinio vadovui, tačiau į šią informaciją nebuvo reaguojama.
Kaip Seimo laikinajai komisijai teigė kitas liudininkas - buvęs krašto apsaugos ministras, dabartinis URM ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Česlovas Stankevičius, tokia J.Abromavičiaus surinkta informacija buvo pasiekusi ir jį, tačiau, anot jo, informacija nebuvo vertinga, kadangi pažymoje buvo įvardijami ne tiesioginiai pateikiamos informacijos šaltiniai, o perpasakojimai.
J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo laikinoji komisija darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau, anot komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės, Seimo bus prašoma pratęsti šį terminą.
"Nerealu tikėtis, kad mes baigsime tyrimą iki vasario 1-osios, nes išgirdome labai daug rimtų dalykų, mano nuomone, labai vertingų, taip pat išgirdome daug pavardžių ir norėsime žmones tuos apklausti, o iki kada tyrimą pratęsime, tai nuspręsime kitame mūsų susitikime", - žurnalistams teigė L.Graužinienė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį tyrimą.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
