Kokių vaisių davė pastarieji metai Seime: kokie žingsniai buvo pagirtini, o kas kėlė abejonių? Politikų nuomonės išsiskiria. Konservatorius Paulius Saudargas Seimo veikloje pastebėjo vienybę ne tik iš valdančiųjų, bet ir iš opozicijos pusės. Tuo tarpu valstietė Agnė Širinskienė sakė nusivylusi valdančiųjų svarstomais antraeiliais klausimais, kai šalyje už lango siaučia krizė.
Širinskienė: „Vaizdas yra nykus“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė pastaruosius vienerius metus Seime vadino chaotiškais ne tik dėl COVID-19 arba migracijos krizių, o dėl valdančiųjų negebėjimo teisingai pasirinkti prioritetus.
„Visą pavasario sesiją praleidome diskutuodami apie dalykus, kurie nėra susiję su krizių valdymu ir antraeiliai turėtų būti. Diskutavome apie homoseksualų partnerystę, narkotikų dekriminalizavimą, Stambulo konvenciją. Buvo iniciatyva Seimo tualetus, neutralius lyčiai, pradėti statyti“, – vardijo politikė.
Jos teigimu, tokie svarstymai Seime atrodo „paaugliškai“, jie vykdyti ne vietoje ir ne laiku, kai už lango yra krizė. A. Širinskienė pridūrė, kad dabar matyti skaudžių padarinių, pavyzdžiui, COVID-19 kasdien nusineša vis daugiau gyvybių.
„Vakcinacijos skatinimo labai pasigedome pavasarį. <...> Labai gaila, kad ir rudenį Seimui ateina dar vienas svarbus žingsnis – biudžeto tvirtinimas – o mes vėl lygiagrečiai einame su projektais, kurie labai abejotini. Pavyzdžiui, Seimas lygiagrečiai pradėjo svarstyti narkotikų dekriminalizavimą. Prioritetų pasirinkimo nebuvimas yra viena pagrindinių žmonių nusivylimo priežasčių“, – įžvalgomis dalijosi politikė.
A. Širinskienė taip pat laikėsi nuomonės, kad mažėjantį pasitikėjimą Seimu ir Vyriausybe paaiškina visuomenės nusivylimas politikų veiksmais. „Žmonės pastebi, kad politikai rūpinasi ne kasdieninėmis jų problemomis, ne valstybę ištikusiomis krizėmis, o vienadieniais klausimais, kurių svarstymas galėtų būti nukeltas į ateitį arba diskusijos iš viso nepradėtos“, – pažymėjo LVŽS narė.
Ji apibendrino, koks jai atrodo vienerių metų darbo šiame Seime paveikslas: „Vaizdas yra nykus. Vis dėlto tikėjausi, kad krizė sugebės mobilizuoti ir padės atsirinkti prioritetus, bet to neįvyko.“
Saudargas parlamente mato vienybę
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas minėjo, kad šie metai Seime buvo ypač paženklinti iššūkiais. Nepaisant to, koronaviruso ir migrantų klausimais P. Saudargas matė Seimą gana vieningą.
„Yra diskusijų, bet pagrindiniais klausimais net ir opozicija balsuodama palaiko. Vertinčiau, kad šis Seimas šiek tiek vieningesnis negu buvo praeitas. Psichologine prasme nėra tiek karštų disonansų, takoskyrų. Nors temų karštų, visuomenę priešinančių, yra gana nemažai, <...> žvelgiant į pagrindinius strateginius balsavimus randame vienybę su opozicija“, – teigė politikas.
Jis įvardijo, kokie pagrindiniai koalicijos įsipareigojimai ir darbai Seime vyksta gana sklandžiai. Tai pandemijos ir migrantų srauto valdymas, valstybės biudžeto tvirtinimas, energetinio nepriklausomumo didinimas.
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip LVŽS skilimas galėjo paveikti valdančiųjų darbą su opozicija. P. Saudargas atskleidė, kad tai ne apsunkino, o netgi palengvino bendradarbiavimą su opozicinėmis jėgomis.
„Valstiečių partijai suskilus ir aiškiai išsikristalizavus, yra lengviau dirbti parlamente, o ne atvirkščiai. Anksčiau ta frakcija buvo suskilusi viduje ir dialogas su ja buvo apsunkintas, nes nežinojai, su kuo kalbėtis. Frakcijų padaugėjo, bet ir aiškumo taip pat“, – išsakė nuomonę P. Saudargas.
Politologo akimis, antireitingai muša rekordus
O štai politologas Bernaras Ivanovas pastaruosius metus Seime vadino liūdnais ir neturinčiais precendento. Pasak jo, pasidžiaugti nelabai yra kuo, įskaitant ir itin smukusius politikų reitingus.
„Nepamenu, kad koalicija kada nors taip greitai teriotų populiarumą. Suprantama, kontekstas ir palikimas labai liūdnas buvo. Bet vis tiek <...> turbūt tiek nepopuliarių ministrų ir lyderių mes neturėjome“, – kalbėjo jis.
Visuomenės palaikymą valdantieji prarado daugiausiai dėl to, kad labai greitai dužo sudėtos žmonių viltys, sakė B. Ivanovas. Jis pasigedo aiškių ir ryžtingų valdančiosios daugumos veiksmų, pavyzdžiui, valdant COVID-19 padėtį.
„Pasirodė keisti pasiūlymai, plano nebuvimas, pasimetimas, pareiškimai ne visai adekvatūs. Viskas suma sumarum suformavo dar didesnį nusivylimą ir užprogramavo išskirtinai beprecedentį antireitingą“, – paaiškino jis.
Pasak B. Ivanovo, neigiami reitingo rodikliai delegitimizuoja valdžios priimamus sprendimus, verčia jais abejoti ir veda prie socialinio sabotažo. „Žmonės tiesiog protestiškai ignoruoja ir atmeta siūlymus, priemones, kurias Vyriausybė bando įgyvendinti“, – minėjo B. Ivanovas.
Seimą laiko mokančiu „laviruoti“
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas portalui tv3.lt sakė, kad Seimo darbą pastaruosius metus galima vertinti gana palankiai, turint omenyje Lietuvą tebepurtančias koronaviruso ir migrantų krizes.
Seimas perėmė pandemijos, karantino diktuojamas sąlygas, tad tokioje situacijoje išlaviravo ir negalima jo pernelyg peikti, teigė politologas. V. Dumbliauskas palankiai atsiliepė ir apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen politinius veiksmus ir komunikaciją.
„Pirmininkė visąlaik išlaiko santūrų, korektišką foną kaip vadovybės vaidmuo. <...> Turint omenyje, kokie tie metai objektyviai sunkūs, manyčiau, Seimas visiškai normaliai funkcionuoja“, – tv3.lt sakė jis.
Valdančioji koalicija – gana trapi?
V. Dumbliauskas įžvelgė netolygumų, skirtingų požiūrio taškų tarp valdančiosios koalicijos partijų. Konservatoriai ir liberalai, pasak politologo, turi gilių vertybinių tradicijų, o Laisvės partija – trečias koalicijos veikėjas „be tradicijų išdygo“ Seime.
Pasak politologo, liberalai su konservatoriais lengviau randa bendrą kalbą, o Laisvės partija priversta stoviniuoti kiek nuošaliau. „Liberalų sąjūdis kažkaip geriau sutaria su Tėvynės sąjunga – man toks įtarimas iš šalies stebint“, – teigė jis.
Jo teigimu, Laisvės partija nesulaukia pakankamai palaikymo Seime ir koalicijoje, nes pernelyg skubina Partnerystės įstatymą ir vadovaujasi jaunatvišku maksimalizmu.
„Laisvės partija – apsvaigę nuo laimėjimo. Manau, gyvenimas juos tuoj nuramins. Reitingai jų krenta, Armonaitės reitingai – išvis tragiški, su Tomaševskiu lyginasi. Gal truputį labiau pradės mąstyti. <...> Atėjo prisižadėję, pažadų pridalinę ir nesiseka jiems, ir dabar pyksta“, – įvertino politologas.
A. Širinskienė taip pat pastebėjo, kad koalicija yra trapi. „Jeigu nebūtų frakcijų, kurios iš opozicijos savo balsus netikėtai duoda valdantiesiems, bijau, kad dauguma sprendimų tikrai nebūtų priimti, nes balsų tiesiog trūktų“, – teigė ji.
LVŽS narė užsiminė, kad jei opozicinės partijos laikytųsi tarpusavio susitarimų, valdančioji dauguma negalėtų lengvai priimti nelogiškų sprendimų, pavyzdžiui, galimybių paso.
„Jeigu opozicinės partijos būtų vieningos ir savo balsų už vieną kitą dovaną arba pasišypsojimą taip lengvai neatidavinėtų, situacija būtų visai kitokia. Manau, kad didelės dalies kvailysčių, kurias padaro posėdžių salėje, valdantieji negalėtų padaryti. Čia įžvelgiu kolegų iš opozicijos atsakomybę, nes opozicijos priedermė – neleisti kvailystėms, kurias nori įgyvendinti valdantieji, tapti kūnu“, – tvirtino ji.
Valdančiųjų nesusikalbėjimą vadino „profesionalumo krize“
Per pastaruosius valdymo metus į paviršių iškilo tokių atvejų, dėl kurių susidarė įspūdis, kad valdžios atstovai tarpusavyje ne iki galo susišneka. Komunikacijos trūkumą atspindėjo momentas, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasisakė už 100 eurų išmokos skyrimą senjorams, kurie pasiskiepys. Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė su šiuo įstatymo projektu nesusipažinęs.
V. Dumbliauskas apie šį atvejį pasisakė taip: „Ministrų kabinetas nėra labai susiderinusi komanda – tai akivaizdu. <...> Vyriausybėje galėjo išsiskirti nuomonės: gal Dulkys mano, kad nereikia 100 eurų, o Navickienė mano kitaip. Tada išlenda tokie nesusikalbėjimai.“
A. Širinskienė paantrino, kad Vyriausybės tarpusavio komunikacija neblizga. „Panašu, kad klausimai, kuriuos bandome spręsti, nėra valdančiųjų viduje išdiskutuojami iki galo. Šis pavyzdys rodo, kad vienai partijai priklausantys ministrai turi radikaliai skirtingas pozicijas. Be abejo, tokie dalykai išeina į viešumą ir žmonės kelia nerimą, didina nepasitikėjimą. Žmonės tada nebežino, kurio politiko šnekos klausytis“, – mintis dėstė ji.
Politologas B. Ivanovas papildė, kad valdančiojoje koalicijoje ne tik stinga komunikacijos, bet jie „vieni kitus troll‘ina“. Jo teigimu, nesusišnekama ne tik koalicijoje, bet ir partijos, ministerijų viduje.
„Nesusikalbėjimas yra vienas iš šitos valdžios bruožų. Jie kartais turi patikslinti ryte, kas buvo pasakyta vakare. Ministrai, išėję į eterį, neturėdavo, ką atsakyti žurnalistams, buvo tokių atvejų. [Prasta] komunikacija – pasekmė žmonių, kurie yra valdžioje, „profesionalumo“. Turime didelę profesionalumo krizę ir ji dabar akį rėžia“, – teigė B. Ivanovas.
Pasigedo opozicijos, kaip Seimo sanitaro, vaidmens
Politologas B. Ivanovas kritikos nepagailėjo ir Seimo opozicijai, kuri, jo teigimu, buvo nematoma, o tai įgalino šalyje prasidėjusius masinius protestus.
„Dėl opozicijos pasakysiu taip – ji iš viso yra žlugusi Lietuvoje. Tai yra didžiulė problema, [per metus] jos iš viso nematėme, ji yra jokia. Susiskaldžiusi arba tinginiaujanti, ignoruojanti savo funkcijas. Kai nėra opozicijos, pradeda už ją kalbėti visokie marginalai, maršų dalyviai. Taip nutinka tada, kai visuomenei nėra galimybės kalbėti Seimo narių lūpomis“, – teigė jis.
Opozicijos prasta būklė ir neveiklumas pakenkė valdančiajai daugumai, tvirtino politologas. Opozicija turi veikti kaip sanitaras: atstovauti stiprią, adekvačią nuomonę, kritiškai, bet konstruktyviai kalbėti.
„Mes to sanitaro seniai nematėme. Nematėme jo netgi konservatorių vaidmenyje, kai jie buvo opozicija, <...> per visą pandeminę istoriją, kai dar Veryga tvarkėsi. Čia tendencija labai negera ir prisideda prie mūsų politinės sistemos rimtų sukrėtimų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu LVŽS partijos skilimas – dar vienas šių metų Seimo opozicijos skaudulys. V. Dumbliauskas nurodė, kad atsiskyrus partijos daliai Ramūnas Karbauskis atsidūrė neviltyje, todėl dabar garsiai šaukia apie šešėlinę vyriausybę, jos ruošiamas interpeliacijas ministrams ir premjerei.
„Jis tiek prisišaudė sau į kojas, dabar jo kojos visos žaizdotos. <...> Jis politiškai nukraujavo labai stipriai. Be Skvernelio valstiečiai visai kitokie. Jie kitaip atrodys, kitaip bus vertinami ir perkami politinėje rinkoje. Skvernelis labai daug davė balų, populiarumo. Svarbiausia, kad išsivijo savo intelektualus, seniausią narę Baškienę. Tokių nesąmonių pridarė, o dabar ką tauškia apie šešėlinę vyriausybę – tuščios kalbos, bandymas į save dėmesį atkreipti“, – sakė jis.
Pasak V. Dumbliausko, R. Karbauskio suformuota šešėlinė vyriausybė – juokinga. Apksirtai šešėlinė vyriausybė turi būti sudaryta iš visos Seimo opozicijos, kuri, deja, dabar yra nevieninga. „Kad valstiečiai sugalvojo savo šešėlinę vyriausybę – čia jų žaidimas smėlio dėžėje. Nei šilta, nei šalta kitoms partijoms“, – minėjo jis.
Šis partijos skilimas susilpnino tik „Valstiečius“, nes socialdemokratai palaipsniui stiprėja, o Darbo partija išlaiko tas pačias pozicijas, sakė V. Dumbliauskas. Jo nuomone, Demokratų frakcija ir Skvernelio kuriama atskira partija „Vardan Lietuvos“ daro opoziciją margesnę.
O B. Ivanovas įžvelgė neigiamų „Valstiečių“ skilimo padarinių. Anot jo, Skvernelio naujos partijos atsiradimas – dar vienas „grėblys, paruoštas rinkėjui, dar vienas smūgis į kaktą“. Politologas nurodė, kad šis projektas niekuo nesiskiria nuo Neringos Venckienės ar Rolando Pakso iniciatyvų.
„Čia – vienadienės, vieno lyderio, vienos problemos partijos. Dar vienas rinkėjų mulkinimas. Tikriausiai ruošiamasi valdžios performatavimui, ruošiami partneriai socialdemokratams į koaliciją. Juk pasiskelbė, kad bus kairieji“, – paaiškino B. Ivanovas.
