S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės įgyvendinamos reformos švietimo bei sveikatos apsaugos srityje.
Hiperoptimistinė ataskaita
Vyriausybės ataskaitą ženklina artėjantys dveji rinkimai, todėl propagandinis viešųjų ryšių elementas yra akivaizdžiai per stiprus, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.
„Ji yra hiperoptiminstinė. Kaip viešųjų ryšių kampaniją Vyriausybė pateikia šviesiąją 2018 metų pusę. Tai, kad nedarbas mažėjo, bendras vidaus produktas (BVP) augo, atlyginimai padidėjo ir panašiai. Bet viskas yra pažįstama palyginime. Taigi Vyriausybei pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į aplinkines šalis – kas, kaip vyksta“, – tv3.lt sakė A. Krupavičius.
Vardindamas Vyriausybės darbus, S. Skvernelis išskyrė, kad Lietuvos BVP augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis krito iki 6,2 proc., o šalies darbo užmokestis augo 9,6 proc. Tačiau A. Krupavičius siūlo augusį Lietuvos BVP palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Anot jo, matyti, kad mūsų augimas yra mažiausias.
„Nedarbo sumažėjimas irgi matomas, bet nedarbas Estijoje, pavyzdžiui, yra šiek tiek virš 4 proc., kai Lietuvoje virš 6 proc. Netgi Lietuvos istorijoje per pastaruosius 15–20 metų irgi buvo laikotarpių, kai nedarbas buvo mažesnis, nei yra dabar“, – pastebėjo profesorius.
Be to, premjeras prieš Seimą gyrėsi, kad pavyko suvaldyti maisto kainų augimą. A. Krupavičius siūlo paklausti žmonių, ar jie prieš metus tokiems pat maisto produktams išleido daugiau ar mažiau.
Kritiškai A. Krupavičius atsiliepia ir apie Vyriausybės įgyvendintą mokesčių reformą, kurios pasekmės, anot profesoriaus, tokios, kad turtingesni uždirba daugiau.
„O tie, kas gavo mažiau, jų santykinė dalis didėja mažiau, kai bendrai kainų lygis tikrai nesumažėjęs, o padidėjęs. Tos visuomenės grupės, kurioms galą sudurti su galu anksčiau buvo sudėtinga, dabar irgi kokiu nors esminiu pagerėjimu džiaugtis negali“, – kalbėjo profesorius.
Pasak A. Krupavičiaus, Vyriausybė kuria iliuziją, kad gyvename vos ne aukso amžiuje, tačiau vertinant ministrų kabineto darbą reikia būti savikritiškiems.
„Pavyzdžiui, aiškinama, kad infliacija Lietuvoje yra nedidelė, bet euro zonoje 2018 metais infliacija siekė tik 1,5 proc., o Lietuvoje šis rodiklis buvo bene 2,8 proc. Vos ne dvigubai daugiau. Jeigu mes lyginame rodiklius, tai matome, kad tikrai daug rodiklių yra, deja, Lietuvai jie ne itin palankūs, nors Vyriausybė norėtų matyti kitaip“, – pabrėžė pašnekovas.
Sunku ginčytis su faktais
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neprieštarauja Vyriausybės teiginiui, kad šiemet pavyko pasiekti rekordinių rezultatų.
„Sudėtinga su faktais ginčytis. Iš tiesų sąrašas tų rekordų ir įspūdingų Lietuvos makroekonominių rodiklių yra labai ilgas. Čia ne tik BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal kurį labai priartėjome prie ES vidurkio ir, panašu, kad pralenkėme Estiją ir gerokai užnugaryje palikome Latviją, bet ir daugelis kitų rodiklių, kurie rodo tvarią, subalansuotą Lietuvos ekonomikos būklę“, – tv3.lt sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas išskiria, kad biudžeto perteklius fiksuojamas jau trečius metus iš eilės, o užsienio prekybos balansas yra rekordinis – perteklius siekia 3,1 proc. BVP.
„Niekada Lietuvos istorijoje nebuvo tokio didelio, o tai rodo didelį Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, sugebėjimą eksportuoti daug daugiau, negu mes importuojame įvairiausių investicinių vartojimo prekių“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Tarp kitų sėkmingų pasiekimų ekonomistas mato vidutinio darbo užmokesčio augimą, sumažintą mokestinę naštą, mažėjusią šešėlinę ekonomiką, rekordinę Lietuvos vietą „Doing Business 2019“ reitinge bei pakilimą Jungtinių Tautų organizacijos sudarytame laimės indekse. Bet tai, jo teigimu, nėra kokios nors konkrečios institucijos nuopelnas.
„Čia iš dalies ir natūraliai dėl ekonomikos augimo vis mažesnė dalis gyventojų, įmonių nori likti šešėlyje, bet buvo pastangų ir iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybinių institucijų, kurios privertė mokėti sąžiningai mokesčius. Puikiai suprantame, kad BVP tai yra 2,8 mln. gyventojų pastangos, 105 tūkst. įmonių pastangos“, – sakė N. Mačiulis.
Reikia naujų sprendimų
Vis dėlto N. Mačiulis siūlo pagalvoti, kokių reformų trūksta tam, kad ir kitas dešimtmetis būtų ne blogesnis, nei buvo besibaigiantis dešimtmetis.
„Yra neišspręstų problemų ir Lietuva neblizga ir korupcijos suvokimo indekse, nors yra šioks toks progresas, ir, pavyzdžiui, kas labiausiai liūdina, tai moksleivių gebėjimai. EBPO atliekamas tyrimas parodė, kad čia atsiliekame gerokai nuo EPBO šalių vidurkio ir tai yra tai, kas slopins Lietuvos ekonomikos augimą kitą dešimtmetį. Apie tai reikėtų daugiau kalbėti, o ne bandyti rašyti pažymius. Kainų augimas iš tiesų yra sulėtėjęs, čia tikrai, nežinau, ar lengva įvertinti, kieno pastangų dėka ir nežinau, ar reikią tą daryti“, – kalbėjo ekonomistas.
Vykdomą mokesčių reformą N. Mačiulis vertina teigimai ir džiaugiasi, kad visų politikų pažadai sumažinti mokestinę naštą tapo realybe.
„Apmokestinimas tapo paprastesnis, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas, gyventojai daug geriau mato, kiek mokesčių jie sumoka, sukurtas geras pagrindas ir tolimesniam mokestinės naštos mažinimui“, – teigė pašnekovas.
Dėl įgyvendintų pokyčių, anot N. Mačiulio, nors to dar nematyti statistikoje, mažėjo pajamų nelygybė, santykinis ir absoliutinis skurdas.
Įtampa Vyriausybėje
Praėję metai premjerui buvo labai nelengvi, nes krito jo asmeniniai reitingai ir pasitikėjimas juo, todėl premjeras patiria tęstinę pasitikėjimo juo krizę, sako A. Krupavičius.
„Tendencija yra viena: pasitikėjimas Vyriausybe, premjeru ženkliai ir iš esmė sumažėjo, premjeras kartu su Seimo valdančiaisiais sukūrė daugybę įvairiausio pobūdžio konfliktų, kurių negebėjo spręsti. Geriausias lakmusas, kuris rodo, kad valstiečių, Vyriausybės, S. Skvernelio kreivė eina žemyn, yra savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai, kur partija pralaimėjo iš esmės rinkimus ne tik visuomeniniams komitetams, bet ir konservatoriams, socialdemokratams, ir, ko gero, net liberalams“, – vardino A. Krupavičius.
Ne ką mažiau svarbu, kaip ministrui pirmininkui sekėsi tvarkytis Vyriausybėje.
„Turėjome ministrų atstatydinimus, kai kurie buvo netikėti. Kai kurie atstatydinimai buvo padaryti per vėlai, turiu konkrečiai galvoje buvusią švietimo ministrę. Mokytojų streikas, kuris užsitęsė, matyt, apkarpė Vyriausybės ir paties premjero pasitikėjimą. Paskutinis akmuo buvo, kad su ministre atsisveikinta tikrai buvo per kančias. Kita vertus, buvęs aplinkos ministras ir kultūros ministrė be aiškesnių argumentų buvo atstatydinti“, – sakė A. Krupavičius.
Apibendrindamas 2018-uosius Vyriausybei, A. Krupavičius mano, kad tai buvo nesėkmingi metai, o viena to priežasčių – Vyriausybės politika ir paties premjero elgesys.
