Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Studentų mokslinė draugija antradienį surengė mokslinę konferenciją, kurios diskusijoje „Patirtis, reklama, pažadai: kuo rinkėją patraukia politikas?“ diskutavo komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas bei VU KF Politinės komunikacijos katedros daktaras Viktor Denisenko.
Iki skausmo nuobodu
Paprašytas įvertinti šiemet matytas rinkimų kampanijas, J. Špakauskas sakė girdėjęs besistebinčių, kad šios buvo įdomios ir intriguojančios, bet pats komunikacijos specialistas sako, kad jam buvo iki skausmo nuobodu.
„Per debatus buvo galima vaikučius migdyti. Taip yra dėl to, kad mes pirmiausiai apribojame savo politines kampanijas ir visiškai iš jų išstūmėme baltus pinigus. Tie, kas daro kampanijas taip, kaip daro, jie su pinigų stygiumi nesusiduria. O visi, kam pinigų trūksta, kampanijas daro taip, kaip išeina. Dėl to mes ir turime kažkokių komiškų situacijų, kaip „Shutterstock“ nuotraukas ir moksleivių padarytus maketus“, – konferencijoje ironizavo J. Špakauskas.
Jo teigimu, pastarųjų rinkimų kampanijų intriga atsirado nebent dėl unikalios situacijos, kuomet prezidento rinkimuose atsirado trys gana lygiaverčiai kandidatai, kurių pergalę buvo sunku nuspėti.
Jam antrino ir V. Denisenko, pridūręs, kad esminė prezidento rinkimų intriga kilo tik žinant, kad po rinkimų pasikeis šalies vadovas.
„Dėl pačios kampanijos vertinimo, galima pasakyti, kad buvo aiškūs trys favoritai. Turėjome dar tikrą intrigą iki pirmojo turo, turim ir dabar. Bet žiūrint grynai iš komunikacijos pusės, labai sunku pasakyti, kuo abu kandidatai skiriasi iš esmės. Kažkokios didelės intrigos, šou, ko gero, mes nematėme ir nematome“, – kalbėjo V. Denisenko.
Tiesa, jis priminė, kad prieš pat antrąjį prezidento rinkimų turą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sujudo, grasindama, kad, Sauliui Skverneliui nelaimėjus rinkimų, valstiečiai pasitrauks iš valdančiosios koalicijos.
„Galiausiai mes matome, kad niekur jie neišeina. Jeigu žaidi va bank, tai žaisk. Mano požiūriu, kvailai atrodo, kai žaidi va bank ir persigalvoji“, – sakė V. Denisenko.
Analizuodamas savivaldos rinkimuose dalyvavusių politikų reklamą žiniasklaidoje, V. Denisenko taip pat liko nusivylęs – jį „tiesiog nužudė reklamos nuobodumas“.
„Tai buvo standartas – kandidato veidas, standartinė nuotrauka. Šiek tiek buvau nustebęs, nes atrodo, kad žmonės įvykdė planą. Žino, kad reikia reklamuotis, kad reikia reklamos spaudoje, bet tie plakatai visiškai vienodi“, – stebėjosi specialistas.
Kas svarbiausia rinkėjams?
Kalbėdamas apie tai, kas rinkėjus labiausiai veikia rinkimų kampanijos metu, J. Špakauskas atkreipė dėmesį, kad skirtinguose rinkimuose – skirtingi ir rinkėjų lūkesčiai.
„Savivaldos rinkimuose žmonėms svarbios plytelės, šiukšlės ir švarus vanduo. Seimo rinkimuose einame spręsti esminių nacionalinių problemų, o prezidento rinkimuose mes renkamės karūną valstybėje, tas žmogus turi nepadaryti mums gėdos“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
Jo manymu, premjerui S. Skverneliui nepavyko iškovoti prezidento posto, nes rinkėjai jame paprasčiausiai nematė prezidento – lietuviams svarbu, kad prezidentas būtų tam tikra figūra, kuri nepadarytų gėdos.
Be to, anot komunikacijos specialisto, rinkėjams už politiko nešamą turinį kur kas svarbiau jo įvaizdis, emocijos.
„Tai liūdnas faktas, bet mes esame emociniai padarai, emocija, vizualumas, estetika labai veikia. Tik yra labai svarbi išimtis – krizių ir aiškios artėjančios nelaimės atžvilgiu gali nusverti funkcinės savybės. Grybauskaitė laimėjo rinkimus su labai aiškiomis funkcinėmis savybėmis. Tuo metu Lietuvai to reikėjo. Rinkimus laimi tas kandidatas, kuris sugeba labiausiai susvarbinti kažkokią konkrečią problemą ir save pristatyti kaip geriausią sprendimą tai problemai išspręsti“, – pabrėžė J. Špakauskas.
Nesupranta prezidento funkcijos
Tuo metu V. Denisenko išskyrė pastebėjęs, kad dauguma visuomenės, atrodo, visai nesupranta, kokios yra prezidento funkcijos ir iš prezidento tikisi daugiau, nei šis gali padaryti.
„Rinkėjas galbūt vertina prezidento postą, žiūrėdamas į dideles prezidentines valstybes – Rusiją ar JAV. Ir atitinkamai iš Lietuvos prezidento tikisi to, ko jis negali pagal savo pareigas, nes jį Konstitucija apriboja. Norėčiau, kad žmonės skaitytų politines programas, vertintų politikus ne vien pagal pažadus. Pažadai kažkiek veikia, tačiau žymiai svarbesnis klausimas, kurį norėčiau išgirsti – ne tai, kad vidutinis uždarbis bus 1,5 tūkst. eurų, o kaip tai bus pasiekta“, – patarė V. Denisenko.
Jis siūlė vertinti politikų pažadus, ypač tuos, kurie susiję su biudžetu, kritiškai – jei politikas žada didinti išlaidas vienai sričiai, derėtų klausti, kokiai sričiai finansavimas bus sumažintas, nes valstybės biudžetas nėra guminis.
V. Denisenko taip pat pastebi, kad daugelis politikų reklaminių kampanijų metu bando vaidinti „žmones iš liaudies“.
„Jis yra žmogus arti paprastų žmonių. Socialiniai tinklai leidžia palaikyti tą iliuziją, kai tiesiogiai gali paklausti kandidato ir jis tiesiogiai arba netiesiogiai atsako. O jei jis neatsakys, tai yra nelabai mandagu“, – sakė specialistas.
J. Špakauskas gana kritiškai vertino politikų bandymą rinkimų kampanijos metu išnaudoti socialinius tinklus. Jo manymu, kur kas efektyvesnė investicija – tiesioginis kontaktas.
„Šitos priemonės efektyvumas, patikėkite, yra fantastiškas, su niekuo nepalyginamas“, – sakė J. Špakauskas.
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
