Rajonų ligoninėse esantys skyriai po truputį bus uždaromi stengiantis optimizuoti finansus. Planuojama, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, kurio pagrindinis rengėjas – Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Planas dar tik ruošiamas
„Reikėtų paminėti, kad jau dabar Lietuvoje yra pavyzdžių, kai gydymo įstaigos susijungia. Apie tai yra diskutuojama ir regionuose. Pavyzdžiui, neseniai Alytuje vykusiame susitikime ministras Aurelijus Veryga su miesto vadovais ir gydymo įstaigų vadovais kalbėjosi apie ligoninių regioninio planavimo idėjas.
Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta, kaip jau minėta vyksta diskusijos. Tad kol kas tai ankstyvi klausimai, nes tik dabar prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką, vyksta susitikimai, pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais. Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai.
O kad tai daryti būtina ir reikalinga, turbūt mažai kas prieštarautų. Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų ir ekonomine prasme geras. Efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, kas ir yra daroma,“ - teigia SAM sveikatos apsaugos ministro patarėja LinaBušinskaitė–Šriubėnė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, jog tokie pokyčiai reikalingi ir dėl pacientų saugumo.
„Jau dabar jie po truputį koncentruojami – ne tik todėl, kad ten trūksta pacientų, bet ir dėl pacientų saugumo. Lietuva dar iki šiol nevertina specialistų darbo pagal saugumą. Lankantis Danijoje teko matyti, kad jei gydytojas nepasiekia tam tikro procedūrų skaičiaus, jam neleidžiama praktikuoti, nes tai nesaugu pacientui.
Tą patį turėsime daryti ir mes, todėl natūraliai rajoninėse ligoninėse paslaugų ir toliau mažės, paliekant tik skubią pagalbą. Ligoninės vis labiau turėtų pereiti prie slaugos paslaugų, kurių poreikis, senėjant visuomenei, kaip tik augs. Tiesa, Lietuvoje dar nėra pakankamai šios srities specialistų. Kol jų bus paruošta, reikės pagalvoti, kaip persikvalifikuoti kitų specialybių gydytojams“, – tikino ministras.
Rajonų ligoninės optimizavimo planui nepritaria
Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovui Vygantui Sudariui atrodo keista, jog šio ligoninių optimizavimo planas sutampa su lėšų, gaunamų iš Europos Sąjungos perskirstymu.
„Rajonų ligoninėms iš paslaugų finansavimo išsilaikyti sunku.
Kadangi pačios jos išsilaikyti negali - nuspręsta, kad jų visai nebereikia. Tai politinis sprendimas. Tačiau jis sukeltų ne tik daug nepatogumų pacientams, kurie dėl mažmožių būtų vežami į centrines ligonines, tačiau reikia paskaičiuoti, kiek toks transportavimas kainuotų, kokios bus sąnaudos? Be to, centrinės ligoninės ir taip apkrautos darbu. Pavyzdžiui, Šiaulių ligoninės medikai, jau artėjant žiemos šventėms prašė rajono ligoninių nebesiųsti jiems pacientų, nes nebespėjama dirbti. Tai jei bus optimizuotas ligoninių tinklas, toks darbo krūvis centruose bus kasdien, ne tik per šventes,“ - įsitikinęs V. Sudaris.
Anot pašnekovo, utopiškai skamba ir pacientų transportavimo klausimas.
„Rajonuose paprastai būna po 2 greitąsias. Jie ir taip labia apkrauti. Vertėtų nepamiršti, kad rajonai - dideli, o žmonės juose gyvena tankiai. Tenka nuvažiuoti didelius atstumus. O dabar, jeigu vieną pacientą iš rajono ligoninės išveš į centrinę ligoninę prireikus chirurgijos skyriaus, o antrą pacientą su širdies ligomis, tai kaip nuvažiuoti pas trečiąjį pacientą, jeigu ir jam prireikė skubios pagalbos? Jeigu greitosios automobilis išvežė pacientą į centrinę ligoninę, tai vien kelionė užtruks apie valandą iki jos ir dar tiek pat atgal. Rajonų ligoninėse jau dabar yra problemų su ligonių transportavimu,” - tikina V. Sudaris.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio nuomone, komentuoti situaciją kol kas anksti. Tačiau esama pavyzdžių, kada toks ligoninių optimizavimas pasiteisino.
„Komentuoti kalbas yra sunku, reikėtų pasižiūrėti kas konkrečiai planuojama. Kažkada Palangos ligoninėje buvo panaikinti skyriai ir palikta tik skubi chirurginė pagalba priėmimo skyriuje ištisą parą. Toks sprendimas, tokiam miestui kaip Palangai, buvo geras pavyzdys, tačiau negaliu sakyti, kad ir kitur bus taip pat,“ - teigė V. Janušonis.
Naikinti ligoninių skyrius rajonuose - absurdiška
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo vyriausioji gydytoja Ramutė Berenienė sako, jog prieš 14 metų priimtas sprendimas prijungti Skuodo ligoninę prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės buvo geras.
„Tai pats logiškiausias ir teisingiausias sprendimas, pacientams tai pats geriausias variantas. Mūsų ligoninėje, Skuodo filiale, visi skyriai išliko, mes esame daugiaprofilinė gydymo įstaiga,“ - tv3.lt teigė R. Berenienė.
Tačiau gydytojos nuomone, naikinti skyrius rajonuose – absurdiška.
„Matyt visi centai nori paspringti. Viršūnių viršūnė. Pavyzdžiui, insultui gydyti mes turime per pusę valandos iš Skuodo į Klaipėdą pristatyti pacientą. Spėkit ar mes nuvežam žmogų? Ar jūs įsivaizduojat kiek mes laiko važiuojam? Su greitąja, mums greičiausiu būdu reikia valandos ir 10 minučių. Tai ar mes galime suteikti pagalbą Skuodo rajono žmogui? Taigi, šioje srityje reikia kažką galvoti, kaip tam žmogui kiek įmanoma daugiau pagalbos vietoje suteikti,“ - įsitikinusi medikė.
Skuodo filialo vadovė mano, jog tai ne optimizavimo planas, o rajonų naikinimas. Priežastis sujungti ligonines dėl žmonių skaičiaus mažėjimo – nepateisinama.
„Rajonus norima visai sunaikinti. Juk žmonių visur mažėja, ar centruose nemažėja, pavyzdžiui, Klaipėdoje nemažėja? Žmonių visur šiuo metu mažėja, tačiau tai ne priežastis naikinti rajonuose esančius ligoninių skyrius. Juk kažkas vis tiek gyvena ir čia, pagalbos jiems reikia. Keista, juk visuomet buvo siekiama, kad žmogus pagalbos sulauktų kuo arčiau namų, o dabar tai siekiama sunaikinti. Toks įspūdis, kad Lietuvoje žmonės tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvena, kitur jų nėra,“ - nuogąstauja R. Berenienė.
Gydytoja įsitikinusi, jog tokie pokyčiai neigiamai atsilieps mažų miestelių ar kaimų gyventojams.
„Jei uždarys rajonuose ligoninių skyrius, tai ar maža ar didelė patologija, pacientai turės važiuoti į didžiuosius centrus, didžiuosiuose miestuose. Turės ieškoti, kas juos palydės, kas nuveš. Jūs įsivaizduokit, paprastas žmogus iš kaimo, jam bus didelis stresas, juk dabar ir registracijos visur yra. Manau kils labai daug nepatogumų. Be to, arčiau namų juk ir gyti jaukiau, o ne kažkur toli, svetimoje aplinkoje. Ką mes galime savo skyriuose tą padarome, ko negalime – perduodame didesnėms ligoninėms. Neprašome magnetų ar specialių įrangų sudėtingoms operacijoms, bet bent jau minimalią pagalbą pacientams tikrai galime ir norime teikti,“ - savo nuomonę dėstė vyr. gydytoja R. Berenienė.
Baiminamasi, jog į ligonines pateks vis mažiau pacientų
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė mano, jog visų pirma, prieš pokyčius, reikėtų atsižvelgti į pacientus, ar jie nenukentės dėl šių pokyčių?
„Ar į patį žmogų atsižvelgiama, ar šie planai tik ministerijos popieriuose gražiai dėliojami?“ - klausia V. Augustinienė.
„Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad toks planas galėtų būti įgyvendintas. Juk didelėse ligoninėse jau dabar trūksta vietų, tai jei dar iš kokių 4 rajoninių ligoninių pacientus suveš, kas bus? Žmonės visai į ligonines dėl vietų trūkumo nepaklius, nebent jie priims sprendimą ir pagrindinės ligoninės bus plečiamos,“ - svarstė pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Gyventi rajone, kuriame nebebus ligoninės, anot pašnekovės – nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonėms nebus patogu vykti į didžiuosius miestus. Be to, kiekvienas pagalbos tikisi sulaukti kuo arčiau namų.
„Kam tą žmogų išvežti kažkur kitur? Juk reikia įvertinti ir tai, kad dažnu atveju, pacientui prireikia ir artimųjų pagalbos, slaugos, priežiūros. Tačiau ne visi turės galimybę už 100 kilometrų vykti aplankyti ar slaugyti. O juk sergant ir aplinka žmogui svarbi, ir moralinis palaikymas. Šiuo atveju, jei centrinė ligoninė tik už 100 kilomentrų nuo namų, tai vien nuvykti specialisto konsultacijai ne kiekvienas pinigų turės kelionei,“ - kalbėjo V. Augustinienė.
Anot moters, kalbos neva gydytoja kompetencija mažėja ir pacientui nesaugu jo rankose, nes medikas nepasiekia tam tikro procedūrų skaičiaus per metus – klaidingos.
„Nesaugu būtų gyventi rajone, jei ligoninės neliktų. Sako per mažai operacijų daro, tad pacientui nesaugu. Tačiau juk jeigu jis yra chirurgas ir išmokęs tai daryti, tai koks skirtumas ar jis atliks nesudėtinga operaciją Varėnoje, ar Vilniuje? Nekalbame apie sudėtingas operacijas, jos ir dabar atliekamos centrinėse ligoninėse. Tačiau nesudėtinga operacija gali būti atlikta ir Varėnoje, kam tą žmogų siųsti į Kauną, Vilnių ar Alytų?“ - svarstė pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė.
