Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl kai kurių pirmų asmenų žmonų darbovietės yra pažymėtos politikų Privačių interesų deklaracijose, o kitų – ne, bei kaip atrodo politikų sutuoktinių darbotvarkės.
Jei buvusio premjero ir dabartinio Seimo pirmininko žmona Silvija Skvernelė dirbo jam einant ankstesnes pareigas ir dirba dabar, tai prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė nedirba, rodo politikų interesų deklaracijos.
Tuščia ir premjero Gintauto Palucko interesų deklaracijoje, kur turėtų būti nurodyta žmonos Ilmos Paluckės darbovietė, tačiau darbą ji vis dėlto esą turi.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politikos komunikacijos tyrimų centro vadovo Lino Kontrimo nuomone, siekiant išvengti interesų konfliktų, kai kurių pareigų nevalia slėpti politikų interesų deklaracijose, tačiau teisę į privatumą politikų žmonos taip pat turėtų turėti.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas laikosi griežtesnės pozicijos, kad nei politikai, nei jų antrosios pusės nėra privatūs asmenys, todėl jie privalo nurodyti sutuoktinių veiklas, nepriklausomai nuo to, kokios jos yra.
Ilma Paluckė
Kaip informavo ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas, I. Paluckė dirba žurnaliste nepaisant to, kad tai nebuvo nurodyta vyro interesų deklaracijoje.
Tiesa, I. Paluckė apie žurnalistinį darbą yra užsiminusi ir televizijos laidose.
„Premjero žmona Ilma yra profesionali žurnalistė tad, kaip ir dauguma šios profesijos žmonių, ji dirba pagal individualią veiklą. P. Ilmos Paluckės profesinių veiklų ratas – platus.
Ji yra redaktorė vienoje komercinėje radijo stotyje, redaktoriauja įvairiose televizijos laidose. Taip pat garsina knygas Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje, o šiemet pradėjo naują projektą – rengia medaus degustacijas kaip medaus someljė“, – antrosios Lietuvos ponios veiklas vardija J. Argustas.
L. Kontrimas pažymi, kad žurnalistika esą turi stiprią įtaką žmonėms, todėl visuomenė turėtų teisę žinoti, jeigu ja užsiima politiko sutuoktinė.
„Jeigu žmogus dirba viešajai nuomonei įtakos neturintį darbą, tai yra vienas dalykas, bet žurnalistika tai yra viešajai nuomonei įtaką turinti veikla. Čia jau yra prievolė, kad nebegali nutylėti, todėl kad tai jau yra susiję su politine įtaka. <...>
Aš vis dėlto norėčiau matyti ir žinoti, kur premjero žmona kuria turinį ir koks tas turinys yra. Norėčiau žinoti, ir ar premjero žmona nekuria turinio, pavyzdžiui, nacionalinėje medijoje, o gal regionineje medijoje“, – sako L. Kontrimas.
Diana Nausėdienė
O štai D. Nausėdienė po 2019 metais įvykusių prezidento rinkimų priėmė sprendimą atsisakyti asmeninės profesinės karjeros ir susikoncentruoti į pirmosios ponios funkcijų atlikimą bei visuomenines veiklas, pranešė prezidento komunikacijos grupė.
„Ši visuomeninė pozicija reikalauja daug įdirbio, atsakomybės, laiko bei pastangų“, – pažymima atsakyme naujienų portalui tv3.lt.
Kaip prezidento komunikacijos grupės siųstame laiške rašoma, pagrindinės D. Nausėdienės iniciatyvos apima Ukrainos centro Vilniuje steigimą, tarptautinį bendradarbiavimą, lituanistinio švietimo globą, vaikų fizinio raštingumo skatinimą ir paramą įvairioms socialinėms iniciatyvoms, kaip, pavyzdžiui, kovą su vaikų nutukimu ir krūties vėžiu.
L. Kontrimas pastebi, jog ypač dažnu atveju politikų žmonos, jų vyrams pradėjus eiti šalies vadovo ar kitas svarbias pareigas, atsisako savo profesinės karjeros.
Taip nutiko ir su Valdo Adamkaus, Rolando Pakso bei Gitano Nausėdos sutuoktinėmis.
„Man visada, kaip laisvę mylinčiam žmogui ir asmenybes gerbiančiam žmogui, kyla klausimas, ar toks atsisakymas yra papildantis tą kitą žmogų, ar tai jau yra auka.
Jeigu papildantis, tai yra labai gražu, prasminga ir netgi gali duoti daugiau rezultato, bet jeigu tai yra aukojimasis, tai mes iš principo turime kaip ir tokį lengvą laidotuvių kvapelį“, – atkreipia dėmesį L. Kontrimas.
Silvija Skvernelė
Pagal Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio Privačių interesų deklaraciją, S. Skvernelė dirba finansų analitike įmonėje „D9“.
Tiesa, kreipusis į Seimo pirmininko patarėją, ši plačiau pakomentuoti apie S. Skvernelės darbą atsisakė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau S. Skvernelės įsidarbinimas degalinių tinklą valdančioje įmonėje „Orlen Baltics Retail“ sukėlė nemenkas diskusijas.
Mat tuometiniam premjerui, 2020 metais papildžius deklaraciją žmonos darboviete, kai kurie žurnalistai ir politikai iškėlė versiją, kad įdarbinimas gali būti susijęs su Vyriausybės sprendimais, palankiais koncernui „Orlen“.
Prezidento tuometinis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad valstybės pareigūnai „turėtų vengti bet kokio interesų konflikto, netgi to konflikto regimybės“.
Tačiau jis kartu pripažino, kad problemų siekiant karjeros kyla daugelio aukštų pareigūnų sutuoktiniams.
„Nenorėčiau jos labai užaštrinti suprasdamas, kad tokia situacija liečia ne tik premjerą ir jo žmoną. Labai nemaža dalis aukštų valstybės pareigūnų susiduria su panašiomis problemomis, kai antrosios pusės tiesiog negali turėti normalios karjeros, nes dažnai į karjerą, pozicijas, kurias užima antrosios pusės, dažnai žiūrima per įvairias sąmokslo teorijas“, – 2020 metais kalbėjo tuometinis prezidento patarėjas P. Mačiulis.
O štai Linas Kontrimas tikina, kad būtent dėl tokių situacijų politiko karjera gali tapti traumine patirtimi visai šeimai, todėl esą ir nėra patraukli.
Nesiskelbia socialiniuose tinkluose
Taip pat D. Nausėdienė bei S. Skvernelė, naujienų portalo tv3.lt žiniomis, viešos feisbuko paskyros savo vardu ir pavarde neturi, tik štai I. Paluckė turi, bet dalinasi, daugiausia, šeimos ir kelionių nuotraukomis.
Šiais laikais visgi retas žmogus visiškai nesireiškia socialinėje erdvėje, tad kyla klausimas, kodėl politikų antrosios pusės socialinių tinklų vengia.
„Tradicijos nebuvimas ir politikos negatyvumas sukuria kontekstą, kuriame nesinori užsibūti. Antrosios pusės, o netgi, žiūrėkite, vaikai, artimieji neretai stengiasi ne tai, kad slėpti, bet įvairiais būdais tarsi atsiriboti nuo politinės veiklos, ne nuo savo artimojo žmogaus, kuris yra politikoje, bet nuo tos pačios veiklos“, – paaiškina L. Kontrimas.
B. Ivanovas taip pat tikina, jog politikų ir jų antrųjų pusių viešumas yra netgi būtinas, mat jie nėra privatūs asmenys.
„Politikai mūsų yra įžūlūs ir jie nutaisę tokią, žinote, keistą miną bando aiškinti mums, kad čia ne jūsų reikalas ir apskritai kad yra kažkoks privatumas. Ne, politikai nėra privatūs asmenys ir antrosios pusės, kaip ir kiti šeimos nariai, irgi nėra privatūs asmenys.
Jie yra potencialiai pažeidžiami dėl įvairiausių priežasčių: galimos korupcijos arba provokacijų. Todėl maksimalus viešumas yra, aš manau, būtinas dalykas ir politikų antrosios pusės irgi turi būti matomos, žinomos ir jokių klausimų jų veikla, verslai ir t. t. neturi niekam kelti“, – rėžia jis.
B. Ivanovas neslepia, jog Lietuvoje tradicija politikų žmonoms nesireikšti visiškai priešinga Vakarų pasaulio tradicijoms.
„Lietuva, kadangi yra gili provincija ir daugelis dalykų pas mus ateina labai vėlai, tai politikai tuo naudojasi. Reikia juos mokyti turbūt europietiškų vertybių, be kita ko, kad jie žinotų, kad yra būtinas viešumas ir kad jiems galioja gerokai aukštesni skaidrumo standartai, ko jie irgi visiškai nenori priimti ir pripažinti“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Politikų žmonos esą siekia apsaugoti vyrus nuo kaltinimų
L. Kontrimo manymu, politikų sutuoktinių pasirinkimas per daug nekalbėti apie savo darbinę veiklą gali būti ir tam, kad apsaugotų politikus nuo kaltinimų interesų konfliktais.
„Politikų antrosios pusės irgi yra darbinio amžiaus, tai yra nebūtinai užsiima tik pramogomis ir laisvalaikiu, o dirba savo darbus. Dėl to, matyt, irgi vengia viešumo: žiūrėk, kad kas nors neįžvelgtų kokio nors galimo interesų konflikto“, – įvertina L. Kontrimas.
Tačiau, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovo įsitikinimu, tokie kaltinimai neretai kyla iš primityvaus „baudžiauninko“ mąstymo.
„Tas mąstymas, kuris iš principo yra baudžiauninko mąstymas, kad, jeigu jau yra politikas, tai jo žmona ar vyras kaip ir nebegali turėti savo gyvenimo, savo veiklos, savo pažiūrų. Tai yra kvaila ir irgi – viena iš priežasčių, kodėl politikų profesija yra nelabai maloni.
Lietuvoje šitas aspektas mane labai neramina ir kartais graudina, nes neturėtų taip būti. Mes turėtumėme sugebėti išvengti tokio priverstinio kišimo ir į šeimos dienotvarkę“, – tvirtina VU Komunikacijos fakulteto politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas.
Tačiau, jo teigimu, užsienio atvejai liudija priešingas reakcijas į politikų antrų pusių savarankiškas karjeras.
„Prisiminkite, Angelos Merkel vyras irgi mokslininkas, bet niekas neaiškino, kad jis gaus daugiau mėgintuvėlių dėl to, kad jo žmona yra kanclerė“, – priduria L. Kontrimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
