Ant kojų iškart sukeltos policijos ir gelbėtojų pajėgos. Kadangi pirmo aukšto terasos, į kurią vaikas ir įkrito, šeimininkų namuose nebuvo, pareigūnai ir medikai į nelaimės vietą pateko per kaimynų butą. Medikai konstatavo vaiko mirtį.
Vėdino namus
Apie nelaimę policijai pranešė pati vaiką prižiūrėjusi auklė. Panašu, kad nelaimės niekas, išskyrus pačią moterį, nematė. 1960 metais gimusiai auklei taip pat prireikė medikų pagalbos, moteris patyrė didelį išgąstį.
Nors tikslios įvykio aplinkybės kol kas nėra aiškios, prie pat grindų esantį buto langą veikiausiai atidarė auklė, norėdama išvėdinti kambarį. Auklei nusisukus, vaikas priropojo prie atviro lango ir iškrito. Policija dėl incidento pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tarp bausmių – ir kalėjimas
Paprašytas įvertinti, kokia atsakomybė gali laukti vaiką prižiūrėjusios auklės, baudžiamojoje teisėje besispecializuojantis advokatas Rolandas Tilindis išskiria, kad atsakomybę už tokio pobūdžio nusikaltimus apibrėžia Baudžiamojo kodekso 132 straipsnis.
„Neatsargus gyvybės atėmimas. Pagal šį straipsnį yra baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų arba areštu. Ir tas neatsargumas turi dvi formas. Šiuo konkrečiu atveju, matyt, aktuali ta, kuri vadinama nusikalstamu nerūpestingumu. Tai yra, žmogus, nors ir nenumato, kad gali kažkas atsitikti, bet pagal visą normalią logiką, pagal gyvenimišką patirtį ir kitas aplinkybes, galėjo ir privalėjo tai numatyti“, – tv3.lt kalbėjo R. Tilindis.
Advokatas priduria, kad veikiausiai bus reiškiamas ir civilinis ieškinys, prašant atlyginti tėvams turtinę ir neturtinę žalą.
„Natūralu, kad bus turtinės žalos, kad ir kaip tai liūdna, vien laidojimo išlaidos. Tai galima suskaičiuoti. Neturtinės žalos niekas nesuskaičiuos ir gyvybės neįvertins. Bet, be abejo, neturtinė žala irgi turėtų būti atlyginta“, – sakė pašnekovas.
Lengvinančios aplinkybės
Vis dėlto R. Tilindis pabrėžia, kad apie incidentą nežinome daugybės detalių, tarp kurių gali būti ir bausmę lengvinančių aplinkybių.
„Jeigu galvoti apie bausmės skyrimo bendrąsias taisykles, tai skiriant bausmę ji turi būti proporcinga, adekvati ir t. t. Atsižvelgiama ir į asmenį, kuris yra baustinas, jo amžių, ar yra lengvinančių aplinkybių, ar nėra, kaip tas langas buvo atidarytas, ar ėmėsi priemonių, kažkaip žalą atlyginti, iškart iškviesti greitąją“, – teigė advokatas.
Be to, jei asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, reali laisvės atėmimo bausmė neskiriama.
„Tai yra neatsargus nusikaltimas, tai natūralu, kad niekas ir to maksimumo greičiausiai netaikys. Nėra apatinės ribos, nėra žodelio „nuo“. Vadinasi, nuo nulio iki ketverių metų yra variantas. Galima skirti laisvės atėmimo bausmę, bet atidėti vykdymą“, – sakė R. Tilindis.
Taip pat įmanomas scenarijus, kad nukentėjusioji šeima susitaikys su aukle.
„Reikia prisipažinti padarius veiką, savo noru atlyginti ar pašalinti žalą, ar susitarti dėl jos atlyginimo. Turi būti pagrindas, kad asmuo daugiau nieko baudžiamo nepadarys“, – vardino advokatas.
Teismas net be tėvų sutikimo galėtų moterį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
„Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą iki sunkaus nusikaltimo, irgi galima atleisti pagal laidavimą. Svarbu, kad jis būtų pirmą kartą padaręs nusikaltimą, turi pripažinti ir gailėtis, bent iš dalies atlyginti žalą ar įsipareigoti ją atlyginti ir turi būti tikėjimas, kad jis vėl nieko blogo nepadarys. Tada laiduotojas su užstatu arba be prisiima tam tikrą atsakomybę prižiūrėti tą asmenį, padėti jam, kad jis tikrai nieko nusikalstamo nepadarytų. Šiuo atveju nebūtų taip svarbu, kokia tėvų pozicija“, – pridūrė R. Tilindis.
