Antradienį, pristatydama siūlomą naują Europos Komisijos sudėtį, jos pirmininkė Ursula von der Layen paskelbė, kad V. Sinkevičius siūlomas į aplinkos apsaugos ir vandenyno klausymų eurokomisaro postą.
„V. Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad Europa yra pasirengusi perduoti atsakomybę jaunajai kartai“, – sakė U. von der Leyen.
Lietuvos atstovui turbūt teks daug dirbti su komisijos vicepirmininku olandu Fransu Timmermansu. Pastarajam patikėta rengti vadinamąją Europos Sąjungos „žaliąją sutartį“, siekiant iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.
Vadina reikšminga pozicija
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala portalui tv3.lt teigė, kad aplinkos apsaugos klausimai yra ypač reikšmingi šiuolaikinėje Europoje.
Politologo teigimu, V. Sinkevičiui turėtų tekti nagrinėti klausimus, susijusius ir su plastiko naudojimu, ir galbūt kuruoti Europos žuvininkystės politiką.
„Tai be galo reikšminga pozicija, svarbus Europos Komisijos portfelis“, – kalbėjo L. Kojala.
Galėjome gauti ir geresnį
„Tikrai, manau, kad ne pats stipriausias [postas], kuris buvo galimas“, – portalui tv3.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.
Profesoriaus teigimu, jei bus patvirtintas, V. Sinkevičius bus ypač priklausomas nuo klimato kaitos ir „žaliosios sutarties“ klausimus kuruojančio Europos Komisijos vicepirmininko F. Timmermanso.
A. Krupavičius teigia, kad, jei Lietuva būtų pasiūliusi kitą kandidatą, galėjo pretenduoti į reikšmingesnius postus, susijusius su Europos Sąjungos ekonomika ar socialiniais reikalais.
Politologas pažymėjo, kad Lietuva liko vienintele Baltijos šalimi, neturėjusia savo atstovo Europos Komisijos vicepirmininko poste.
Tiek praėjusioje kadencijoje, tiek būsimoje kadencijoje šią poziciją užims buvęs latvių premjeras Valdis Dombrovskis, Komisijos vicepirmininko postą yra užėmęs ir buvęs estų ministrų kabineto vadovas Andrus Ansipas.
„Lietuvai atitenka vidutinio reikšmingumo portfelis“, – apibendrino A. Krupavičius.
Turėtų parodyti savo pajėgumą
V. Sinkevičiaus galimybės Europos Komisijoje gali priklausyti ir nuo to, kiek Lietuvos atstovą pripažins žaliųjų atstovai Europos Parlamente.
V. Sinkevičiaus atstovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra Europos žaliųjų partijos narė, bet valstiečių atstovai dirba Europos Parlamento žaliųjų frakcijoje. Pats V. Sinkevičius Europos žaliuosius įvardijo kaip valstiečių partnerius.
L. Kojala teigia, kad sunkų tvirtinimo etapą turės pereiti visi kandidatai į U. von der Layen vadovaujamą Europos Komisiją, tad tai, kad V. Sinkevičius nepriklauso Europos žaliesiems, nebus pagrindinis veiksnys.
„Kiekvienas komisijos narys turės dalyvauti atitinkamo Europos Parlamento komiteto posėdyje ir rodyti žinias ir viziją savo priskirtoje srityje. Visiems komisijos nariams tai bus iššūkis, nes ir Europos Parlamentas norės parodyti savo galią Komisijos skyrimo procese“, – pasakojo L. Kojala.
Politologo nuomone, tinkamai apsiruošęs, V. Sinkevičius yra pajėgus pademonstruoti, kad yra tinkamas eiti eurokomisaro pareigas.
Koją gali kišti „žalumas“
Ne toks optimistiškas yra profesorius A. Krupavičius. Pašnekovo tvirtinimu, užsienio apžvalgininkai viešai teigia, kad V. Sinkevičius neturi aiškesnių politinių pažiūrų.
Europos politiką aprašantis portalas politico.eu straipsnyje, apžvelgiančiame visą galimą būsimos Europos Komisijos sudėtį, pažymėjo, kad V. Sinkevičius gali turėti problemų dėl savo žaliųjų pažiūrų.
„Ta nuotaika, su kuria ateis į Europos Parlamento svarstymus, jam, kaip kandidatui, nebus palanki“, – įsitikinęs A. Krupavičius.
Profesoriaus teigimu, Europos Parlamento komitetų nariai pirmiausia dėmesį kreipia į tris pagrindinius dalykus: bendrą kompetenciją, Europos Sąjungos reikalų išmanymą ir nepriklausomumą.
„Pagal visus tris kriterijus, V. Sinkevičius turi daugiau problemų nei privalumų“, – sakė A. Krupavičius.
Sudėtinga eurokomisarų skyrimo tvarka
Portalas tv3.lt primena, kad Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išrinktuoju Komisijos pirmininku, šiuo atveju, U. von der Leyen, patvirtina kandidatų į Komisijos narius sąrašą.
Šie paskirtieji nariai išklausomi Europos Parlamento komitetuose, atsakinguose už būsimas jų kompetencijos sritis.
Tuomet kiekvienas komitetas renkasi į posėdį, kad įvertintų kandidato ekspertines žinias ir jų klausymo rezultatus, o šis įvertinimas išsiunčiamas Europos Parlamento pirmininkui.
Klausymai privalomi tik komitetuose, tačiau kiekviena Europos Parlamento frakcija gali pasikviesti kandidatą į Europos Komisiją pasikalbėti, ypač, jei europarlamentarams kyla abejonių dėl politiko tinkamumo.
Tada, balsuodamas vieną kartą, Europos Parlamentas turi pritarti visos sudėties Komisijai, įskaitant Komisijos pirmininką ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Parlamentui patvirtinus Komisijos pirmininką ir Komisijos narius, Europos Vadovų Taryba juos oficialiai paskiria kvalifikuota balsų dauguma.
Iki šiol Lietuvai Europos Komisijoje yra atstovavę Dalia Grybauskaitė, Algirdas Šemeta ir Vytenis Povilas Andriukaitis.