Gubiškių ūkininko valdose taip rytą pradeda dešimt gaidžių. Vienas užduoda toną, tuomet prisijungia kiti, liaudiškai tariant, žadintuvai.
„Paryčiui jau.. dar tamsų jau gaidžiai gieda, valandą, nežinau gal dabar kokia valandą penktą jau gaidžiai gieda“, – sako ūkininkas Marijonas Mackevičius.
O ar pasitinkant vasaros laiką, ir laikrodžių rodykles pasukant vieną valandą į priekį, nesusisuks galva ir gaidžiams, šeimininkas atkerta: „Gaidys gieda nepriklausomai, ar ten mes laikrodžius sukinėjam ar nesukinėjam. Jis jaučia savo biologinį ritmą.“
Ūkininkas sako ir jam pačiam laiko sukiojimas nė motais. Nors neslepia – aplinkoje yra besiskundžiančių.
„Man asmeniškai ne, bet kitiems žmonėms su kuriais esu bendravęs, tikrai... Negali užmigti, vartosi ten, tikrai turi poveikį“, – teigia M. Mackevičius.
Gyventojai nepatenkinti: „Nusibosta sukinėti“
Ūkininkas pajuokauja – nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro besisukant darbų sūkuryje apima toks nuovargis, kad nesvarbu, koks bus laikas vasaros ar žiemos, jam vis tiek nėra bėdų pasikeitus ritmui. Tiesa, Vilniaus gatvėse sutikti žmonės visgi norėtų, kad laiko sukiojimas būtų atšauktas:
„Nu kas darosi... Režimas jau nebe tas.“
„Nusibosta sukinėti... Aš jau du laikrodžius sugadinau sieninius.“
„Nenoriu (sukti – red. past.). Todėl, kad sveikatai labai blogai.“
„Nepatogumas yra, kad reikia persukinėti tuos laikrodžius.“
„Gal biški su miegu (sunku – red. past.). – O kas būna? – Atsikeli anksčiau.“
Šiais laikais laiko sukimas nebeturi prasmės
Ne vienas mokslininkas aiškina vasaros laiko įvedimo naudą, esą laikrodžio rodyklių sukiojimas leidžia ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taip žmonės taupo elektrą, yra darbingesni ir geresnės nuotaikos.
Visgi kai kurie ekspertai sako, kad tai yra niekuo nepagrįsti teiginiai. Vilnius Tech universiteto profesorius priduria – dabartiniais laikais laiko sukiojimas tapo jau neaktualus.
„Tuo metu dar buvo naudojamos kaitrinės lemputės. Kaip ji šviečia? Kai paleidi siūleliu srovę, ji įkaista labai stipriai. Elektros laukas įgreitina daleles, jos susidaužia su kitomis dalelėmis, ir stabdymo metu pradeda spinduliuoti elektromagnetines bangas. Bet toks efektyvumas lemputės geriausiu atveju 5–7 procentai. Tai reiškia visa kita energija išnaudojama oro šildymui“, – teigia profesorius Artūras Jukna.
Tačiau dabar viskas pasikeitę.
„Šiuo metu sukurti šviesos diodai, kurių efektyvumas ne 5-7 procentai, o 75-80 procentų. Dėl to pasidarė kaip ir neaktualus tas laiko sukiojimas. Nes apšvietimui mes energijos suvartojam mažiau. Ir galima sakyti, kad nėra efektyvu keisti kažką“, – komentuoja A. Jukna.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorė Natalja Istomina aiškina, kad daliai žmonių valandos persukimas į priekį kenkia sveikatai. Ypač psichinei.
„Kuo tai gali būti pavojinga: tai nemigos dažniausi epizodai, tai gali būti nuotaikos suprastėjimas. Nesakyčiau, kad depresija, bet didesnis polinkis į depresiškumą“, – tikina profesorė.
Žmogus adaptuojasi per dvi savaites. Bet vyresniems ar vaikams, kartais režimo sutrikimas išsitęsia net ir iki kelių mėnesių.
Daugiau – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
