Pavardė ne tik nusako kilmę, bet ir turi savo reikšmę, apie tai portalui tv3.lt yra pasakojęs kalbininkas Kazimieras Garšva. Tuo pačiu primename ir kelis svarbius dalykus dėl pavardžių – kaip ją keisti gali ištekėjusios moterys.
Pavardžių TOP‘as Lietuvoje
Lietuvių pavardės formavosi 15–17 amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, raštvedyboje greta lietuvių kalbos įsigalint lotynų, rusėnų, lenkų kalboms. Ir nors lietuvių nėra daug, tačiau vaikštančių su vienodais vardais ir pavardėmis – ne tiek jau mažai.Remdamasis gyventojų registro duomenimis, Lietuvos statistikos departamentas pateikė populiariausias šalies vyrų, moterų ir kūdikių pavardes.
2012 m. pradžioje buvo šios: vyrų – Kazlauskas, Jankauskas, Petrauskas, Stankevičius, Vasiliauskas, Žukauskas, Butkus, Paulauskas, Urbonas, Kavaliauskas. Moterų – Kazlauskienė, Jankauskienė, Petrauskienė, Stankevičienė, Vasiliauskienė, Paulauskienė, Žukauskienė, Urbonienė, Navickienė, Kavaliauskienė.
Populiariausios kūdikių pavardės 2011 m.: berniukų – Petrauskas, Jankauskas, Kazlauskas, Ramanauskas, Stankevičius, Žukauskas, Balčiūnas, Vasiliauskas, Urbonas, Pocius; mergaičių – Stankevičiūtė, Petrauskaitė, Kazlauskaitė, Butkutė, Jankauskaitė, Navickaitė, Pociūtė, Rimkutė, Ramanauskaitė, Balčiūnaitė.
O štai ir 50-tukas:
Įtakingiausių politikų pavardžių reikšmės
Pasak kalbininkų, lietuviškus vardus, pavardžių priesagas ypač aktualu išlaikyti tiems asmenims, kurių pavardžių šaknys galbūt yra svetimos kilmės.
„Iki 1940 metų, 345 šeimos turėjo ir Brazáusko pavardę, 159 – Grybáusko, 41 – Karbáuskio, 24 – Adamkẽvičiaus, 7 – Adamkãvičiaus ir t. t. Lietuvoje buvo dar keliolika pavardžių su šaknimi Gryb-: Grỹbas (149 šeimos, dalis taip pat vadinosi ir užrašytų Grybáuskais).
Pagal konkrečius grybų pavadinimus atsirado tik keli asmenvardžiai: Baravỹkas (56), Raudonikis (51) (šis asmenvardis pradžioje galėjo būti susietas ir su žmogaus raudonu, gražiu veidu)“, – portalui tv3.lt yra sakęs kalbininkas K. Garšva.
Pagal įpratimą to meto žmonės pavardės galūnes galėjo painioti. Panašiai galėjo pasitaikyti ir su dabartinio Ramūno Karbauskio ir Seimo pirmininko pavardėmis.
„Karbáusko, Karbáuskio asmenvardžiai gali būti susiję su tarmišku žodžiu, reiškiančiu „krepšys“ ar gretimų tautų tikriniais vardais. Žemaitijoje tarp Tauragės ir Šiaulių gyvenę žmonės, turėję pavardę su kamienu Karb-ausk-, buvo pasidaliję pusiau: vieni buvo užrašyti su asmenvardžio galūne -as (45 šeimos), kiti – su asmenvardžio galūne -is (41 šeima)“, - sakė kalbininkas.
Pasak jo, Viktoro Pranckiečio pavardė – itin reta. Esą, anksčiau ją turėjo tik dvi šeimos (Kėdainių ir Šilalės rajonuose), o pavardės šaknis siejasi su asmenvardžiais Prañckus, Pranckėnas, Pranckáitis, Pranckẽvičiusi ir t.t.) ir Prañskus.
Visgi, K. Garšvos teigimu, rečiausia iš visų politikų pavardė – premjero Sauliaus Skvernelio.
„Ji reta (ją 1940 m. turėjo tik viena šeima Prienų rajone), bet neabejotinai lietuviška yra Skvernẽlio pavardė. Ji sietina su asmenvardžiu Skvernỹs (plg. skvernas „drabužio apatinis kampas; skiautė, lopas“) ir mažybine priesaga -ẽlis“, - sakė K. Garšva.
Kokią pavardę po vestuvių gali rinktis moterys?
Atrodo, kad pavardės pasirinkimas – visiškai asmeniškas ir laisvas dalykas. Ištekėjusios moterys Lietuvoje vis dažniau renkasi pavardes, kuriomis nenurodoma šeiminė padėtis. Visgi, galioja aiškios taisyklės ir moterys negali tiesiog pasirinkti gražiai skambančią pavardės versiją. Apie tai portalui tv3.lt yra pasakojusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. nutarime numatyta, kad tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė, pvz.: Alminė (iš Alminas), Talmantė (iš Talmantas), Butkė (iš Butkus), Vaitiekė (iš Vaitiekus), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza).
Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. Taigi šiuo pagrindu moteris gali rinktis vyro pavardę tik su galūne -ė, bet nekeičiant vyro pavardės kitos dalies. Jeigu Vyro pavardė Bitinas, tai jo sutuoktinė gali pasirinkti pavardę Bitinienė arba Bitinė, jeigu vyro pavardė būtų Bitas (is), tai sutuoktinė galėtų rinktis – Bitienė ar Bitė.
Anksčiau minėtame VLKK nutarime ,,Dėl moterų pavardžių darymo“ nėra numatyta galimybė moteriai po santuokos pasirinkti vyriškos formos pavardę. Taigi Lietuvoje moteris santuokos sudarymo metu negali rinktis vyriškos formos pavardės. Taip pat susituokus užsienio valstybėje LR pilietei pavardė Lietuvoje būtų suteikiama pagal LR civilinius įstatymus.
2006 m. net Aukščiausiasis teismas nepatenkino dviejų LR piliečių, kurių pastovi gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir kurie susituokė užsienio valstybėje, prašymo moteriai po santuokos suteikti vyriškos formos pavardę.
Bet taisyklėse yra numatytas pavardės pakeitimo pagrindas - 9.6. pasikeitė pavardę užsienio valstybėje. Jeigu moteris pasikeistų pavardę užsienio valstybėje ir pateiktų pavardės keitimo dokumentą, tai pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių nuostatas Teisingumo ministerija svarstytų klausimą dėl moters pavardės pakeitimo Lietuvoje“, – teigė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Visgi, taisyklėse numatyta, kad kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Anot savivaldybės atstovės, su VLKK konsultuotis dėl žmogaus sugalvotos pavardės netenka, nes taisyklėse nėra numatytas toks pavardės keitimo pagrindas. Taigi pavardė nėra keičiama į pačio asmens susigalvotą pavardę.
