Ekspertai sako, kad šios tendencijos lemia ir nemažus ekonominius praradimus bei siūlo nuo mažens vaikams laužyti stereotipus apie vyriškas ir moteriškas profesijas, mažinti atlyginimų tarp vyrų ir moterų atotrūkį.
Balansas tarp lyčių – skirtingas
EIGE ketvirtadienį Vilniuje pristatytas tyrimas, kuris turėtų būti baigtas ir išsamiai pristatytas šių metų pabaigoje, parodė, jog Lietuvoje vyrai dominuoja kompiuterijos (87,5 proc.) ir inžinerijos (83,1 proc.) studijų kryptyse, moterys dažniau įgyja socialinės gerovės (81,6 proc.) ar sveikatos priežiūros (74,7 proc.) išsilavinimą.
Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse matomas nemažas atotrūkis nuo ES vidurkio: Lietuvoje tarp dirbančių mokymo specialistų vyrai sudaro tik 15 proc., dar mažesnė dalis – 11 proc. – jų yra tarp sveikatos specialistų.
EIGE atstovų nuomone, šios tendencijos, ypač moterims, lemia kliūtis spartesniam ekonominiam augimui ir geresnėms karjeros galimybėms. Iš 20-ies populiariausių specialybių ES tik penkiose išlaikomas lyčių balansas tarp vyrų ir moterų, kai mažiausiai 40 proc. surado moterys ir 60 proc. – vyrai.
Tyrimas vis dėlto atskleidė, kad Baltijos valstybės kaip ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys turi geresnį lyčių lygybės balansą STEM (mokslo, technologijų ir inžinerijos, matematikos) sektoriuje nei kitos valstybės narės. Lietuvoje moterys sudaro 30 proc. mokslo ir inžinerijos specialistų, šis rodiklis ES šalyse šioje srityje svyruoja nuo didžiausio lyčių skirtumo Liuksemburge (moterys sudaro 20 proc.) iki mažiausio Latvijoje (moterų dalis – 44 proc.). Tačiau, pasak EIGE atstovų, ir čia dėl įsitvirtinusių lyčių stereotipų moterys netenka galimybės pretenduoti į gerai apmokamas ir saugias darbo vietas.
Viena iš priemonių – didesni atlyginimai
EIGE ekspertė Lina Salanauskaitė BNS sakė, kad norint pritraukti moteris į technologines, inžinerines sritis reikėtų skirti daugiau dėmesio ne tik atlyginimų atotrūkiui tarp vyrų ir moterų mažinti, bet ir patiems atlyginimų dydžiams švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos sistemose.
„Šiuo metu Lietuvoje situacija švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos srityse yra prasčiausia Europos Sąjungoje, ten visos mūsų moterys yra ir vyrai ten nedalyvauja, – teigia ji. – Tai yra labai susiję su lyčių stereotipais: jei ateiname į pradinę mokyklą ir matome mokytojas vien moteris, mes vaikams formuojame tuos pačius lyčių stereotipus, kurios eis į ateitį, į aukštesnius švietimo lygmenis, darbo rinką. Švietimo, sveikatos sistema – vyrų mes negalime pritraukti, nes atlyginimai maži, moterys lieka ten, nes įsidarbinimo galimybės joms ten yra geresnės, jos į STEM neina“.
EIGE vadovė Virginija Langbakk teigia, kad problemą galėtų išspręsti ankstyvas tėvų paskatinimas rinktis vaikus netipines sritis: mergaites – mokslo, technologijų ir inžinerijos, matematikos, tuo metu berniukus – švietimo ar socialinės gerovės.
„Mokyklos klasė turėtų būti ta aplinka, kuri meta iššūkį lyčių stereotipams ir juos laužo. Deja, dažniausiai yra atvirkščiai: mokykloje stiprinamas tradicinis suvokimas apie tai, ką mergaitės ir berniukai gali ar turi daryti, taip ribojant jų potencialą“, – sako V.Langbakk.
„Lyčių skirtis yra didelis iššūkis visai ekonomikai. Pavyzdžiui, iki 2025 metų Lietuva susidurs su 21 proc. siekiančiu papildomu darbuotojų poreikiu informacinių ir ryšio technologijų srityje. Tai sektorius, kuriame sparčiai auga talentingų žmonių paklausa, tačiau jei STEM ir toliau bus laikoma vyrų sritimi, Lietuva išnaudos tik pusę jos potencialo“, – pažymi V. Langbakk.
Reikia nustoti tokį požiūrį kalti vaikams
Siekiant kovoti su lyčių stereotipais ankstyvame amžiuje EIGE siūlo teikti pedagogams mokymo medžiagą bei organizuoti mokymus šia tema, populiarinti STEM dalykus tarp mergaičių ir moterų visoje švietimo sistemoje.
„Viena svarbiausių rekomendacijų – geriau įgyvendinti esamas skatinimo priemones, atidžiau pažiūrėti į esamus tyrimus Lietuvoje ir ES. Labai svarbu kova su lyčių stereotipais, tą reikėtų daryti įvairiomis kryptimis: pradėti nuo darželio, nuo pradinių, vidurinių mokyklų, padėti pedagogams suprasti, kodėl lyčių lygybė svarbi. Netgi jei tai yra moterys, bet, galbūt, mokymo turinys galėtų keistis“, - pabrėžė L.Salanauskaitė.
Tyrimą „Lyčių segregacijos švietimo ir užimtumo srityse“ atliko EIGE ekspertai, jo metu naudotasi ES valstybių oficialių statistikos šaltinių duomenimis. Medžiaga bus perduota ES pirmininkaujančiai Estijai, kuri iki šių metų pabaigos turėtų parengti galutines tyrimo išvadas.
Lietuvos mokslininkai turi savo versiją
Portalui tv3.lt Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos laboratorijos vedėja Laura Mačiukaitė yra išsakiusi keletą pastebėjimų, kodėl Lietuvoje mokslo srityje dirba daugiau moterų nei vyrų.
„Mano manymu, Lietuvoje dar sunku iš mokslo pragyventi, uždarbis yra mažesnis o moterys renkasi dar ir todėl, kad joms lengviau ten patekti. Vyrai, dažniausiai daugiau prisideda prie šeimos išlaikymo, todėl jie ieško geriau apmokamo darbo, suprasdami, kad iš mokslo kur kas sunkiau pragyventi“, – sakė L. Mačiukaitė.
Pasak jos, mokslo lygis ir potencialas Lietuvoje dar yra tik augantis bei dar turintis paaugti, lyginant su kitomis šalimis. Tai labiau rodo ne mokslo darbai ar kūriniai, kuriais Lietuva nė kiek nenusileidžia, bet skiriamas mokslui dėmesys, resursai, investicijos. Mokslininkės teigimu, dauguma moksle esančių moterų turi tam sąlygas susikūrusius: arba turi padedantį šeima rūpintis vyrą, arba neturi šeimos ir gali visą save atiduoti darbui.
Mokslininkų atlyginimų problemą mato ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža.
„Medicinoje, apskritai, kur pažvelgsi tai vien moterys. Žmones tikrai motyvuotų geresni atlyginimai ir čia ne dėl kažkokios karjeros, o pragyvenimo, atliekant mokslinius darbus. Mokslininkas nėra profesija, tai yra gyvenimo būdas.
Iš tikrųjų, mokslininkų atlyginimai yra tokie nekonkurencingi Europoje ir mes dirbam už tokius mažus atlyginimus, o reikalavimai yra pasauliniai“, – kalbėjo D. H. Pauža. Pasak jo, dauguma mokslininko kelią gali sau leisti vos ne kaip hobį, kadangi vien tik iš mokslinio atlyginimo, sunkiai pragyvenama.
