9-metę kaunietę norinti įsivaikinti šeima iš Naujosios Zelandijos Vilniaus apygardos teismo duris varstė metų pradžioje. Nors tada teismas nusprendė neatiduoti mergaitės globos teisių Naujosios Zelandijos piliečiams, Kauno globos namai sprendimą skundė. Bylos ėmėsi Apeliacinis teismas. Kaip ir metų pradžioje, taip ir šiandien – mergaitės likimas sprendžiamas už uždarų teismo durų.
„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija baigė nagrinėti bylą dėl tarptautinio įvaikinimo ir priėmė sprendimą. Procesinis sprendimas bus skelbiamas kovo 26 dieną“, – sakė teismo atstovė Vilma Budėnienė.
Teismo atstovė priduria, kad savo verdikto visuomenei teismas neatskleis.
„Taip yra padaryta saugant vaiko interesus, labai puikiai suvokiam tokiose jautriose bylose visuomenės teisę žinoti ir norą, bet šiuo atveju vaiko interesai yra aukščiau“, – sakė teismo atstovė.
Metų pradžioje apygardos teismas neleido porai iš Naujosios Zelandijos įsivaikinti mergaitės dėl dviejų priežasčių. Esą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba skyrė per mažai pastangų mergaitės giminaičių paieškoms. Negana to, tarnyba, anot teismo, pridarė klaidų. Iš pradžių įvaikinti buvo ketinama ne tik šią mergaitę, bet ir dvi jos seseris. Vieną įvaikino, kitai suėjo 16 metų ir ji nepanoro būti įvaikinta, tad 9-metė kaunietė liko viena. Teisėjai manė, kad globėjams Lietuvoje nebuvo suteikta galimybė įvaikinti 9-metę vieną, be seserų. Kauno globos namai įsitikinę, kad tarnybos klaidos neturi kenkti mergaitės gerovei.
„Pasinaudojom proga, galimybe ir kreipėmės į apeliacinį teismą, kad dar kartą būtų atidžiai įvertinti mergaitės siekiai, norai, geriausi norai būti laimingai, gyventi šeimoje ir turėti savo tėvus“, – tikino Kauno globos namų vadovė Elena Trimonienė.
Anot Kauno globos namų, mergaitė toliau bendrauja su pora iš Naujosios Zelandijos. „Mergaitė kontaktą tikrai palaiko, bendrauja internetu ir jos emocijos, jos lūkesčiuose yra dar vilties, kad bus įvaikinta, bet mes gerbiam teismo sprendimus, kokį priims teismas sprendimą, mes pasitikime teismu“, – sakė globos namų vadovė.
Kauno globos namų vadovei pikta, kad gyventojai pradeda rūpintis vaikų gerove tik kai pasigirsta žinių apie galimus įtėvius užsienyje.
„Jeigu Lietuvos piliečiai, kurie turi galimybę, įvaikintų vaikus. Jie neturi galimybės įvaikinti vaikus, bent pasiimtų į savo šeimą vaikus, kurie neturi tėvų, ir nebūtų šiandieną šios problemos, o vaikai būtų laimingi, jie gyventų šeimose, jaustų tėvų meilę ar globėjų meilę, rūpestį, šilumą, būtų orūs, laimingi ir visi vaikai gyventų Lietuvoje, niekas neišvyktų į užsienį“, – sakė E. Trimonienė.
Jei apeliacinis teismas nuspręs, kad ankstesnis teismas suklydo, mergaitės globa atiteks porai iš Naujosios Zelandijos. Jei skundas bus atmestas, 9-metės kaunietės įvaikinimo procesas prasidės iš naujo. Institucijos vertins, kam perduoti globą – kitai dokumentus pateikusiai lietuvių šeimai ar 9-metės broliui Arūnui Leščiauskui, kuris šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Beje, pora iš Naujosios Zelandijos turi šansų, net jei globos namų skundas apeliaciniame teisme bus atmestas. Tačiau tai šeimai galbūt pasiseks, jei Lietuvoje neatsirastų tinkamų globėjų.
