Lietuva nenusipelno tapti „Europos kultūros sostine 2009“, kadangi nesaugo žydų paveldo ir nesiima kovos su neonacių judėjimais, rašo įtakingas žydų dienraštis „The Jewish Daily“, ragindamas Europos Sąjungos struktūras iš naujo persvarstyti „gėdingą malonę“ Vilniui.
Ketvirtadienio straipsnyje „Gėdinga Europos malonė Vilniui“ (Europe’s Shameful Honoring of Vilnius) teigiama, kad Europos Sąjunga Vilnių paskyrė būti „Europos kultūros sostine“ 2009-iems metams, tačiau mūsų šalis tokio pripažinimo nenusipelno.
Teksto autorius Andrew Baker sako, kad Vilnius - nuostabų senamiestį turintis miestas, kuriame yra intensyviai restauruojami rūmai ir bažnyčios, iš pirmo žvilgsnio lankytojams atrodo labai patrauklus, tačiau už išvaizdaus sostinės fasado egzistuoja visai kitokie dalykai: Lietuva sistemingai ignoruoja žydus.
Dienraštyje deklaruojama, jog atgaivinant holokausto atmintį, išniekinant žydų kapines, ignoruojant antisemitizmo apraiškas ir atsisakant grąžinti bendruomeninę nuosavybę – ne pats geriausias dalykas, ką gali pasiūlyti Europos kultūros sostinė. Dienraštis siūlo Europos Sąjungai gerai apsvarstyti šią Vilniui suteiktą malonę.
Dienraštis prisimena ilgą mūsų sostinės žydų istoriją: esą Vilnius, arba - Vilna, XVIII amžiuje buvo neatsitiktinai vadinamas „Lietuviškąja Jeruzale“ - žydai Lietuvoje jau gyvena tūkstantmetį, o Vilnius visada buvęs jų mokslo ir kultūros centru.
Publikacijoje akcentuojama, kad iki XX amžiaus kas trečias miesto gyventojas buvęs žydas, o Vilnius - pasaulinio masto Jidiš kultūros ir mokslo sostinė.
„Visa tai užsibaigė su holokaustu. Naciai, Lietuvos koloborantų padedami, nužudė 200 000 žydų - daugiau nei 90 procentų šalies žydų populiacijos“, - rašo dienraštis, pabrėždamas, jog šiandien maža, tačiau atgyjanti Lietuvos žydų bendruomenė nesėkmingai bando susigrąžinti jai priklausančią nuosavybę.
Maža to, straipsnyje Lietuva kritikuojama dėl, to, jog priešingai nei kaimyninėse valstybėse - Čekijos Respublikoje, Lenkijoje, Slovakijoje - mūsų šalyje nėra įtvirtintas bendruomeninės nuosavybės grąžinimo principas. „Prahoje restauruotas žydų kvartalas su 8 sinagogomis vėl tapo aktyviu žydų kultūros centru <...> ir magnetu turistams. <...> Krokuva garsėja kasmetiniais žydų kultūros festivaliais, sutelkiančiais net 25000 žmonių. <...> Nė vienas tokių dalykų nevyksta Lietuvoje“, - piktinasi dienraštis.
Anot dienraščio, vietoj to, Lietuvos Vyriausybė daugiau nei 6 metams nuolatos atidėliojo susitarimą dėl bendruomeninės nuosavybės sugrąžinimo. „Dar daugiau, ankstesnė žydų nuosavybė buvo privatizuota“, - sako straipsnio autorius, primindamas skandalingai pagarsėjusią šimtmečio senumo Vilniaus žydų kapinių istoriją.
„The Jewish Daily“ teigiama, kad istorinės žydų kapinės Vilniuje 1950 metais buvo nuniokotos, sovietams pastačius sporto areną. Tačiau nepaisant pažadų gausos, posovietiniu laikotarpiu kapinių žemė buvo privatizuota, parduota ir atiduota prabangių apartamentų statybai.
Straipsnyje prikišama ir mūsų šalies Prezidentui, esą jis 2007 metais pažadėjęs konstrukcijas sustabdyti, tačiau pažadas liko neišpildytas. Be to, užsimenama, kad esama duomenų, jog lietuviai prisidėjo vykdant holokaustą. Mūsų šalis kritikuojama dar ir dėl to, jog čia nėra imamasi jokių priemonių neonacių judėjimams pažaboti.
„Kovą, Lietuvai švenčiant savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, keli šimtai neonacių ir skinheadų Vilniaus centre žygiavo išilgai Gedimino prospekto, palei parlamentą ir Vyriausybės būstinę, mojuodami vėliavomis su lietuviškomis svastikomis“, - sako dienraštis.
Straipsnio pabaigoje Europos Sąjungos struktūros raginamos atkreipti dėmesį į žydų padėtį Vilniuje ir persvarstyti, ar dera mūsų sostinei suteikti Europos sostinės vardą.
