Viešojoje erdvėje vasario 28 dieną plačiai išplito drabužių parduotuvės „Savas Rūbas“, įsikūrusios Šiauliuose, įrašas, kuriame skelbiama, kad palaikant Ukrainą nuo šiol joje nebus aptarnaujami Rusijos piliečiai.
Paskelbtoje nuotraukoje matoma perbraukta Rusijos vėliava ir užrašas: „Rusijos piliečių neaptarnaujame! Eikite n****!“.
Primename, kad pastaroji frazė buvo ištarta Gyvačių saloje atakuotų ukrainiečių okupantams. Ji išplito žaibiškai ir yra naudojama išreiškiant palaikymą nuo Kremliaus režimo besiginančiai Ukrainai.
Tačiau šįkart kontekstas kitoks, todėl vos tik paskelbtas Šiaulių parduotuvės įrašas sulaukė virtinės neigiamų komentarų – žmonės piktinosi, kad yra perlenkta lazda ir šitokiu būdu yra skatinama agresija prieš rusų tautybes asmenis.
„Nebūkite Putinofašistai. Nusiimkite tą šūdiną nesąmonę nuo savo stiklo ir nedarykite gėdos mums“, – rašė gyventojai.
Į parduotuvės įrašą sureagavo ir miesto meras Artūras Visosckas, vildamasis, kad plakatą užklijavęs asmuo suklydo „vedinas pastarųjų dienų emocijų“.
„Čia yra blogas pavyzdys. Dar kartą kreipiuosi į miesto gyventojus. Rusas yra tautybė. Kaip ir lietuvis, kaip ir žydas. Mūsų nutrauktos sutartys yra ne prieš rusus. Jos nutraukiamos dėl Putino agresijos. Dėl barbariško režimo. Tai protesto forma. Tai atskirti yra būtina“, – pabrėžė A. Visockas.
Kovo 1-ąją pasipiktinimo audrą sukėlęs įrašas buvo ištrintas iš socialinių tinklų ir nukabintas nuo parduotuvės durų. Tačiau gyventojai iki šiol palieka neigiamus atsiliepimus, kuriuose kartojama, kad verslas taip elgtis neturėtų.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekti su „Savas Rūbas“ atstovais nepavyko, tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vadovė Gailutė Smagūrienė patikino, kad dėl šio įvykio 4 gyventojams pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaip nurodoma, policija sulaukusi pranešimų iškart pradėjo parduotuvės darbuotojų apklausą. Darbuotojų teigimu, ant durų šį plakatą užklijavo prekes atvežantis vyras.
„Moterys sakė jo klausiusios, kaip žmonės reaguos į tą plakatą, bet atsakymas buvo, kad taip yra palaikomi ukrainiečiai. Kitą dieną tos darbuotojos atėjusios į parduotuvę plakatą sunaikino“, – paaiškino G. Smagūrienė.
Numanomas nusikaltimą padaręs vyriškis iki šiol dar nėra apklaustas.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis nurodo, kad už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba įkalinimas iki 3 metų.
Šimonytė ragina nepasiduoti pykčiui
Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė ragindama gyventojus nepasiduoti pykčiui pabrėžė, kad Ukrainą užpuolęs režimas daro viską, kad visiškai iškreiptų tai, kas vyksta.
„Štai neseniai buvo paskelbtas sprendimas likviduoti turbūt paskutinę didesnę auditoriją turinčią Rusijos radijo stotį. <...> Vadinasi yra siekiama ir ieškoma kabintis už bet kokio informacinio kabliuko, kad iš jo būtų galima sukurti istorijas, net jei jos yra kuriamos dirbtinai. Tai šiuo atveju aš referuoju į tuos vandalizmo atvejus, kurie įvykdyti yra karių paminklų atžvilgiu. Aš nežinau, kas tai padarė, tikiuosi, kad policija tai išsiaiškins“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat ragino atsisakyti išankstinio nusistatymo artimoje aplinkoje, vengti nemalonių išpuolių darbe, mokykloje.
„Antras dalykas – dar kartą labai raginu šitų nusiteikimų ar kažkokių stereotipų nenaudoti savo artimoje aplinkoje. Ar tai būtų kaimynystė, darbo kolektyvai, mokyklos, ar dar kažkas panašaus. V. Putino gerbėjai tautybės neturi“, – kalbėjo premjerė.
Visą I. Šimonytės spaudos konferenciją stebėkite:
Kiek anksčiau šią savaitę I. Šimonytė taip pat sakė neabejojanti, kad Lietuvoje gyvenantys rusų ir baltarusių tautybės žmonės yra mūsų krašto patriotai. Ji pabrėžė, kad vien dėl tautybės žmonėms negalima prikaišioti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nusikaltimų.
„Ko tikrai nesinorėtų pamatyti, tai kad atsirastų priekaištų Lietuvos piliečiams, mūsų bendrapiliečiams, bandant jiems kažkaip priskirti Putino ir Lukašenkos nusikaltimų krūvį vien dėl jų tautybės. Tam reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią“, – teigė ministrė pirmininkė.
Anot jos, visose valstybėse yra žmonių, kuriems V. Putinas dėl „kažkokių nesuvokiamų priežasčių“ atrodo vertas komplimentų, tačiau tai niekaip nėra susiję su žmonių tautybe.
VSD: smurto atvejus Kremliaus režimas gali panaudoti vykdomai agresijai
Rusijos pradėtas neišprovokuotas ir nepateisinamas karas prieš Ukrainą suvienijo Lietuvos visuomenę ir sustiprino jos ryžtą remti dėl savo išlikimo ir laisvės narsiai kovojančius ukrainiečius. Tačiau Lietuvoje jau fiksuota paskirų atvejų, kai nepasitenkinimas Kremliaus režimo agresija yra išreiškiamas agresyviu elgesiu su rusų tautybės Lietuvos gyventojais trečiadienį skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Valstybės saugumo departamentas ragina susilaikyti nuo bet kokių įstatymus pažeidžiančių veikų ir paramą Ukrainai išreikšti teisėtais būdais. Atkreipiame dėmesį, kad smurto prieš rusų tautybės ir kitus rusiškai kalbančius Lietuvos gyventojus atvejus Kremliaus režimas gali panaudoti jo vykdomai agresijai prieš Ukrainą ir konfrontacijai su demokratinėmis Vakarų valstybėmis pateisinti.
Lietuvos piliečiai, kokia kalba jie bekalbėtų, nėra atsakingi už agresyvią Kremliaus režimo politiką ir pradėtą karą prieš demokratinę ir laisvą šalį. Didžioji dauguma lietuvių ir tautinių bendrijų atstovų smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Mūsų valstybėje prieglobstį rado ir nemažai dėl Kremliaus ir Minsko režimų represijų pasitraukusių opozicijos aktyvistų. Stenkimės, kad jie Lietuvą ir toliau laikytų saugia vieta gyventi“, – akcentavo VSD.
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių, užimtas Chersono miestas, stipriai bombarduojams Charkovas.
Nufilmavo Rusijos kariuomenės išpuolius prieš civilius:
3954391
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
