Po to, kai Lietuvos-Baltarusijos pasienį neteisėtai kirtusius užsieniečius sulaiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, Migracijos departamentas nagrinėja jų prieglobsčio prašymus.
Daug kas kartoja tą pačią istoriją
Kadangi tam, kad gautų prieglobstį, migrantai turi būti atvykę iš šalių, kur jiems gresia pavojus, dauguma jų meluoja apie savo kilmės šalį. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad didžioji dauguma – apie 80 proc. – Lietuvą šiemet per Baltarusiją pasiekusių migrantų atvyko be dokumentų arba juos specialiai sunaikino.
„Panašu, kad didžioji dalis jų meluoja. Jeigu nemeluoja apie tai, kodėl čia atvyko, tai bent jau meluoja apie savo tapatybę. Labai nedidelė dalis pasako visą tiesą“, – tv3.lt pasakojo E. Gudzinskaitė.
Pasieniečiai nurodo, kad migrantai į Lietuvą per Baltarusiją keliauja iš dviejų pagrindinių krypčių – Afrikos ir Irako. Anot E. Gudzinskaitės, būtent irakiečiai, kurie čia dažniausiai atvyksta su šeimomis, meluoja apie savo kilmės šalį.
„Kai kurie, pavyzdžiui, prisistato sirais, nes galbūt girdėjo, kad sirams paprasčiau gauti prieglobstį.
Bet, ką VSAT pareigūnai irgi pastebėjo, kad jie turbūt apsikeičia kažkaip informacija ir kartoja tas pačias istorijas. Tai panašu, kad jie iš anksto pasiruošia mūsų apklausoms, yra pasirepetavę, ką šnekėti. Tiesiog nusibosta skaityti tą pačią istoriją per bylas iš bylų“, – pasakojo Migracijos departamento direktorė.
Tiesa, surepetuotų istorijų pasakojimas būdingas ir atvykėliams iš Irako, ir iš Afrikos valstybių.
Pasieniečiai sako pastebintys, kad kai kurie migrantai iš Afrikos valstybių prisistato studentais Baltarusijoje. Migracijos departamentas neatmeta tokios galimybės, nors jų bylų dar nenagrinėjo.
„Kai kurie jų rusiškai kalba, tai, savaime suprantama, negalėjai savo kilmės valstybėje išmokti rusų kalbos. Vadinasi, tu kažką veikei jau Europoje. Labai tikėtina, kad jie buvo studentai Baltarusijos universiteto“, – svarstė E. Gudzinskaitė.
Lietuvoje likti nenori
Įdomu tai, kad daugelis atvykėlių net neslepia, kad neturi tikslo likti Lietuvoje ir planuoja traukti į kitas Vakarų Europos valstybes.
„Didelė dalis iš karto pasako. Paskutinis sprendimas, kurį pasirašiau, tai prieglobsčio prašymas buvo išvis iš vieno sakinio, kad ieškau geresnio gyvenimo Europoje.
Kiti turbūt irgi pasimokė, apsikeitė informacija ir pradėjo kalbėti, kaip jie myli Lietuvą. Tai tokių irgi atsiranda, bet tikrinsime vis tiek tas istorijas“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.
Kol kas Migracijos departamentas sako neužfiksavęs atvejų, kad tarp prieglobsčio prašytojų būtų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ar specialistų.
„Yra žmonės arba menkai išsilavinę, arba visai neišsilavinę. Vieni moka skaityti, kiti nelabai moka skaityti. Savo kilmės valstybėje jie arba uždarbiaudavo, arba užsiimdavo kažkokiais nelegaliais darbais, tokiais pusiau legaliais, šešėliniais. Tai žmonės nelabai pasiturintys ir nelabai išsilavinę“, – apie migrantus pasakojo E. Gudzinskaitė.
Kada skiriamas prieglobstis?
Pastaraisiais mėnesiais į Lietuvą per Baltarusiją atvyko daugiau nei 2 tūkst. migrantų. Iš 139 kol kas išnagrinėtų prieglobsčio prašymų nepatenkintas nė vienas. Taip yra todėl, kad nė vienas iš prašymus pateikusių užsieniečių neatitiko prieglobsčio suteikimui būtinų kriterijų.
„Būtina nustatyti, kad žmogus savo kilmės valstybėn negali grįžti dėl to, kad valstybė, jos jėgos struktūros arba kiti dariniai, kurie valstybės vardu veikia, tą žmogų persekios dėl priklausymo kokiai nors grupei, dėl politinių įsitikinimų, dėl priklausymo kokiam nors klanui, dėl seksualinės orientacijos.
Arba kitas variantas, jeigu nustatoma, kad jam tiesiog nesaugu į tą valstybę grįžti dėl paplitusio smurto, karo veiksmų ar kitokios situacijos, kur jo gyvybei, orumui grėstų pavojus arba būtų pavojus patirti kankinimą. Tai paprastai kalbama apie karo padėtį – negalima grąžinti žmogaus į tą vietą, kur vyksta karo veiksmai“, – patikslino E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, užsieniečiai gali jį apskųsti teismuose, o įsigaliojus neigiamam sprendimui, VSAT pradeda išsiuntimo procedūrą migranto kilmės šalin.
Procedūros kol kas vyksta lėtai
Anot E. Gudzinskaitės, Migracijos departamentui, narinėjant atvykėlių prieglobsčio prašymus, svarbiausi ne jų asmens duomenys, o kilmės šalis.
„Tą nustatyti paprasčiau todėl, kad žiūrime, kokia kalba šneka, kokios yra jo žinios apie gyvenamą vietovę, koks jo kultūrinis kontekstas. Pagal tai patikriname faktus, patikriname jo istoriją ir tiesiog labai dažnai nustatome, iš kur jis yra iš tikrųjų kilęs“, – procedūrą aiškino Migracijos departamento direktorė.
Departamentas informaciją gauna iš pačių užsieniečių per išsamius pokalbius su jais. Pokalbius vykdo specialiai apmokyti Migracijos departamento darbuotojai. Tiesa, kol kas pokalbius gali vykdyti tik aštuoni darbuotojai, todėl procedūros, kurios galėtų trukti kelias dienas, trunka ilgiau.
„Pokalbis gali trukti nuo valandos iki trijų, priklausomai nuo sudėtingumo. Prireikus, gali būti atliekama papildoma apklausa, kur patikslinantys klausimai užduodami. Ir paskui jau vyksta tyrimas.
Jeigu turėtume tokią prabangą vienu metu dirbti su vienu žmogumi, tai jo byla galėtų būti išnagrinėta per 3–5 darbo dienas. Kadangi tokios milžiniškos apimtys, todėl ir užtrunka tas nagrinėjimas. Dėl to mes ir skelbiame atrankas, priimsime daug daugiau žmonių“, – patikino įstaigos vadovė.
Per parą sulaiko nuo kelių dešimčių iki šimtų nelegalių migrantų
Iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų daugėja kasdien. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius yra didenis nei 1 670. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyt daugiau kaip 2 330 neteisėtų migrantų.
Migrantams atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti daugiau kaip 2 330 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 29 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Liepą pasieniečiai sulaikė daugiau kaip 1 560 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių daugiau kaip 1 300. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 72 Afganistano, 71 Rusijos, 69 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 575. Šalčininkų rajone sulaikyti 531 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Varėnos – 410, Ignalinos – 385, Švenčionių – 199, Lazdijų – 153.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
