Specialistų, galinčių iki galo perprasti visas technines pernai prie vieno Kauno bankomato kortelių paėmimo angos pritaisyto vadinamojo skimerio galimybes, Lietuvoje neatsirado.
Po viešnagės Italijoje Lietuvos žemės ūkio universiteto Dvasinio ugdymo centro vadovas savo banko sąskaitoje pasigedo 4579 litų. Paaiškėjo, kad jie paimti iš kunigo banko kortelės sąskaitos Rumunijoje, kurioje apvogtasis išvis nėra buvęs.
„Lietuvoje šia kortele nesinaudoju, - pasakojo LŽ apvogtasis dvasininkas. - Ji skirta tik kelionėms. Balandį aš taip pat viešėjau Italijoje. Manau, tada ir patekau į sukčių spąstus - kai kurie Rimini kurorto bankomatai įtartinai strigo.“
Seklys internetas
Pasak kunigo, prieš keletą savaičių viešėdamas Italijoje su Kauno medicinos universiteto choru, jis nuostolių nepatyrė. Šį kartą lydėjo po Italiją Kauno architektų grupę, kuri domėjosi moderniosios architektūros šedevrais. Be turėtų grynųjų pinigų, internetu buvo persivedęs į kortelės sąskaitą ir apie puspenkto tūkstančio litų.
Kortelės prireikė priešpaskutinę kelionės dieną, viešint San Marine. Bandant atsiskaityti parduotuvėje už pirkinius, ji neveikė. Buvo sekmadienis ir pašnekovas palaikė tai poilsio dienoms būdingais sutrikimais.
Tačiau grįžus į Lietuvą paaiškėjo, kad kortele pasinaudojo sukčiai. „Hansabanko“ tinklalapyje internete pateikta informacija bylojo, kad tai atsitiko jau įpusėjus kelionei, tai pačiai, iš kurios ką tik sugrįžta. Kortelė ištuštinta per du kartus - birželio 11-ąją ir 13-ąją.
„Iš pradžių net nesupratau, kokia valiuta iš sąskaitos paimta, - pasakojo apvogtasis. - Apie „ronus“ (toks nacionalinės Rumunijos valiutos lėjos trumpinys) nieko nežinojo ir kortelę išdavęs „Hansabankas“. Tačiau, naršydamas po internetą, pats tai išsiaiškinau. Susiradau ir nusikaltimo vietą - Bukarešto apylinkėse esantį miestelį.“
Rumunų fenomenas
Pasak pašnekovo, kreipusis pagalbos į „Hansabanką“, jo darbuotojai tik stebėjosi ir buvo linkę įtarinėti patį nukentėjusįjį, kad šis neprisimena, kam buvo davęs kortelę sykiu pasakydamas ir jos PIN kodą (asmeninio kodo numerį).
Pats apvogtasis mano, kad siūlo galas veda į Rimini kurortą, mat Italijoje tokių dalykų pasitaiko. Įtarimai - nežinia, ar tikrai pagrįstai - dažnai krintantys ant ten gyvenančių rumunų, kurių skaičius, kunigo duomenimis, jau pasiekė pusę milijono. Pašnekovas prisipažino girdėjęs apie panašius spąstus ir žinojęs, kad imant iš bankomato pinigus reikia ranka pridengti renkamą kodą. Lyg ir bandęs tai daryti, tačiau taip buvę sudėtinga rinkti skaičius.
Ikiteisminį tyrimą pagal apvogtojo pareiškimą pradėjusi Kauno rajono policija jau susisiekė su kolegomis iš kitų policijos komisariatų. Jie neatmeta prielaidos, kad kunigo kortelė galėjo būti nukopijuota ir Lietuvoje.
Šia proga galima prisiminti ir sėkmingą praėjusios savaitės operaciją Vilniuje, kurios metu buvo sulaikyti trys Rumunijos piliečiai. Pas juos rasta mažne 180, kaip įtariama, banko mokėjimo kortelių falsifikatų.
Sėkminga pasala
Kauno policija pernai iš sukčių konfiskavo banko kortelių duomenis nuskaitantį įtaisą. Tai buvo bendros „Hansabanko“ ir Kauno ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos operacijos rezultatas.
Bankui užfiksavus, kad prie vieno Laisvės alėjos bankomato bandoma pritvirtinti įtaisą svetimkūnį, kriminalistai laukė pasaloje kelias valandas. Įtariamasis, atėjęs pasiimti nusikalstamais tikslais naudoto įtaiso, buvo sulaikytas su įkalčiais - į delną telpančiu kortelių kopijavimo aparatu, kuris su atsuktuvu buvo nuimtas nuo bankomato tiesiog pareigūnų akyse.
Iš pradžių manyta, kad šiame apie 7,5 cm ilgio bei 3 cm pločio įtaise, iš išorės panašiame į mažą automobilinį magnetofoną, įrengtas ir siųstuvas, automatiškai persiunčiantis nukopijuotus kortelės duomenis. Tačiau vėliau ši prielaida buvo paneigta. Gaila, bet Lietuvos specialistų sugebėjimų nepakako, kad būtų išsiaiškinta daugiau. Siųsti įtaisą į Vokietiją, kad būtų nustatyta, kiek kortelių spėjo patekti į jo voratinklį, teko atsisakyti dėl brangumo.
Šio įtaiso savininkas - Lietuvos pilietybę turintis (čia gimęs ir užaugęs) estas, pastaruoju metu gyvenęs Didžiojoje Britanijoje. Jis jau nuteistas, turės sumokėti 2080 litų baudą. Galimų savo bendrų teisiamasis neišdavė. Jo gynybinė taktika buvo tradicinė - gavau šį įtaisą iš nepažįstamo asmens. Nusikaltimui buvo pasirinktas bankomatas, kurio kortelės priėmimo anga - be išorinių iškilimų. (Kai kuriuose bankomatuose jie yra.)
Žuvis išslydo
Buvo pernai Kaune sulaikytas ir rumunų kilmės Didžiosios Britanijos pilietis, bandantis suklastota kortele iš kito Laisvės alėjos bankomato pagrobti 1000 litų. Jam pateiktas įtarimas panašiu apgaulės būdu iš įvairių bankomatų Kaune bei pakaunėje neteisėtai pasisavinus apie 60 tūkst. litų. Visi jie paimti iš niekada Lietuvoje nesilankiusių užsienio piliečių, laikiusių indėlius Didžiosios Britanijos bankuose, sąskaitų.
Šis tyrimas dar nebaigtas, nes įtariamasis sugebėjo pasislėpti. Tiesa, kurį laiką jis buvo suimtas, tačiau vėliau išsikovojo švelnesnę kardomąją priemonę. Vis dėlto prokurorų pasitikėjimo šis sukčius, teigęs esąs vienos Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos studentas, atvykęs į Lietuvą atostogų, nepateisino. Dar prieš pusmetį jis dingo kaip į vandenį.
