Lietuva prisijungė prie Londono memorandumo, tad tradiciniams laivams galės būti taikomi paprastesni reikalavimai, norint jais plaukioti.Prieš 100 metų statytam laivui ar tiksliai jo kopijai nereikės kaip iki šiol atitikti visų šiuolaikiniams laivams keliamų reikalavimų.
Skaičiuojama, kad iki šių dienų Europoje yra išlikę apie 5000 istorinių, tradicinių laivų. Nemažai jų klaipėdiečiai galėjo išvysti prieš trejus metus, kai Klaipėdoje finišavo didžiųjų burlaivių regata „The tall ships races“.Daugelis tokių laivų statyti prieš kelis dešimtmečius, ar net šimtmečius, todėl įgyvendinti visų šiuolaikiniams laivams keliamų reikalavimų ir nepakeisti jų autentiškumo dažnai neįmanoma. 9Europos šalys – Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė karalystė – dar 2005-taisiais pasirašė vadinamąjį Londono memorandumą, kuriuo sutarė istoriniams, tradiciniams laivams ir tikslioms jų kopijoms leisti taikyti parastesnius reikalavimus.
Lietuva prie šio memorandumo prisijungė tik dabar.
„Visi tradiciniai laivai galės, kaip čia pasakius, legalizuotis. Jie turės galimybę gauti registracijos dokumentus, leidimus, kurie atitiktų tame memorandume numatytus saugios laivybos reikalavimus“, – tvirtina Jūrų muziejaus direktorė, darbo grupės narė Olga Žalienė.
Iki šiol Lietuvos istorinių laivų savininkams, norintiems plaukioti senais laivais ar plukdyti jais žmones, kaskart tekdavo sukti galvas. Jūrų muziejaus kurėno – tradicinės Kuršių marių žvejų plokščiadugnės burvaltės –kapitonas pasakoja, kad išplaukę į pirmąją ekspediciją buvo nubausti inspektorių, nes muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas – nebuvo užregistruotas kaip laivas.
„Na, po to teko iš jo padaryt jachtą – formaliai. Formaliai ir iki šiol taip ir yra. Galbūt sulauksim to registro istorinių laivų, kai galėsim ir tą laivą priregistruoti ne kartu su jachtom, nes čia bendrumas tik tas, kad jis irgi turi burę ir ant vandens plaukia“, – sako kurėno kapitonas Romualdas Adomaitis.
Tikimasi, kad prisijungus prie memorandumo istorinių laivų daugės, jie dažniau plaukios Danėje, Kuršių mariose.
„Jūrų muziejaus kurėnas ir dorė – du laivai, kurie yra tradiciniai laivai ir kuriems, remiantis būtent jau šiuo naujuoju dokumentu, bus išduoti registracijos dokumentai ir jie siūlys ekskursijas“, – tikina O. Žalienė.
Deja, Saugios laivybos administracijos pareigūnai teigia, kad palengvinimai neįsigalios, kol Seimas nepataisys įstatymų – juose turi atsirasti tikslus apibrėžimas, kokie laivai gali būti pripažinti istoriniais ir tradiciniais.
A. Kažukauskienė
