Portalas tv3.lt kviečia prisiminti 1997–1998 m. ir 2002–2003 m. vykusius prezidento rinkimus, kuriuose antrąją vietą ir didelį atsilikimą po pirmojo turo turėję kandidatai antrajame sugebėjo ne tik prisivyti savo konkurentus, bet ir juos pralenkti.
Viską pakeitė moteris
1997 m. pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas surinko 45,28 proc. rinkėjų balsų, o kartu su juo į antrąjį turą patekęs Valdas Adamkus – 27,90 proc.
Šių metų prezidento rinkimuose laimę bandęs Arvydas Juozaitis tuo metu buvo A. Paulausko štabo vadovas. Pašnekovas portalui tv3.lt teigė, kad sutiko padėti A. Paulauskui, nes nenorėjo, kad prezidentu taptų tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir visuose valdžios postuose įsitvirtintų konservatoriai.
„Kai mes laimėjome pirmąjį turą, aš jau supratau, kad mano uždavinys atliktas, Landsbergio nėra antrajame ture, konservatoriai nesukurs valdžios piramidės. Nusiraminau“, – pasakojo A. Juozaitis.
Prieš pat pirmąjį turą į A. Paulausko komandą atėjo Amerikos lietuvė Rasa Razgaitienė. A. Juozaitis su R. Razgaitiene susipažino 1989 m. JAV, kai važiavo per Amerikos miestus su Sąjūdžio turu. Kaip prisimena A. Juozaitis, R. Razgaitienė po pirmojo turo perėmė rinkimų kampanijos strategiją į savo rankas.
„Paulauskas atsiribojo nuo manęs prieš antrąjį turą“, – sakė A. Juozaitis.
Vis dar štabo vadovo pareigas ėjęs pašnekovas pastebėjo, kad A. Paulauskas su R. Razgaitiene pradėjo tartis atskirai nuo jo ir naujosios patarėjos įtaka kandidatui tapo lemiama.
A. Juozaitis prisimena, kad po pirmojo turo pasikeitė A. Paulausko strategija, kurią iliustravo televizijos ekranuose pasirodęs naujas reklaminis klipas. Jame kandidatas sakė, kad jis mokosi iš V. Landsbergio ir A. Brazausko ir yra visų kandidatas. A. Juozaičio nuomone, taip A. Paulauskas bandė pritraukti konservatorių balsų.
„Tas Paulausko bandymas laviruoti ir gauti balsų iš dešiniųjų atrodė juokingai. Bet tas dvi savaites viskas buvo jau ne mano įtakoje“, – pasakojo A. Juozaitis.
Provokacija nesuveikė
V. Adamkaus štabe atstovu spaudai dirbęs Darius Tarasevičius portalui tv3.lt pasakojo, kad ir prieš pirmąjį, ir prieš antrąjį rinkimų turą pagrindinis kandidato tikslas buvo apvažiuoti kuo daugiau Lietuvos vietų, nes, pasak pašnekovo, tuo metu rinkėjai labai norėjo gyvai pamatyti galimą šalies vadovą.
„Buvo svarbus pasisveikinimas, patapšnojimas per petį ir pabendravimas su daugeliu žmonių. Buvo labai šalta žiema, susitikimai vykdavo šaltose, nekūrenamose kultūros namų ir mokyklų salėse. Kartais susirinkdavo 7, 8 ar 10 vietos žmonių, bet net ir tokių susitikimų buvo siekta“, – pasakojo D. Tarasevičius.
Nors po pirmojo rinkimų turo V. Adamkaus komanda organizavo padėkos renginius rėmėjams, pagrindinis kampanijos akcentas, pasak D. Tarasevičiaus, liko tas pats – tiesioginis kontaktas su rinkėjais.
Kandidato komandos narys pasakojo, kad prieš antrąjį turą V. Adamkus akcentavo, jog jis visų žmonių prezidentas ir kitoks politikas nei tuo metu vidaus politikos virtuvėje veikę politikai. D. Tarasevičius pridūrė, kad prieš antrąjį turą kilo daug klausimų dėl tolimesnės Lietuvos ateities perspektyvos ir šioje vietoje V. Adamkus buvo nuoseklus ir laikėsi pozicijos, kad šalis turi eiti link narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
Tačiau ne tik nuosekli V. Adamkaus laikysena jam padėjo spurtuoti prieš antrąjį rinkimų turą. D. Tarasevičius prisiminė bandymą užaštrinti V. Adamkaus kaip atvykėlio statusą.
„Nežinau, ar čia Paulausko, ar jo rinkimų štabo, ar kažkokių susijusių žmonių sprendimas“, – svarstė D. Tarasevičius.
Pašnekovas pasakojo, kad prieš debatų laidą prie televizijos studijos V. Adamkų ir jo komandą pasitiko išsirikiavusių jaunų vyrų grupė, kurie skandavo „Yankee, go home!“ (liet. „Janki, varyk namo!“).
„Kiek pamenu, tai sustiprino paties Adamkaus kaip kandidato pasitikėjimą savimi. Tai buvo visiškai priešinga reakcija. Jei buvo tikėtasi, kad jis pasimes ar kažkas tokio nutiks, tai atsitiko priešingai – jis pasirodė labai kietas. Man atrodo, kad visų apžvalgininkų vertinimu, tuose debatuose Adamkus pasirodė labai stipriai“, – prisiminimais dalijosi D. Tarasevičius.
Lygiosios su laimėtoju
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologo Algio Krupavičiaus teigimu, šiuose rinkimuose galiausiai viską nulėmė partijų parama. Pasak pašnekovo, po pirmojo rinkimų turo centro dešinės partijos sugebėjo sutelkti savo rinkėjus ir paremti V. Adamkų.
„Politinė konjuktūra buvo tokia, kad valdžioje buvo centro dešinės partijos. Jos pasinaudojo visomis valdžios galimybėmis ir padėjo V. Adamkui laimėti rinkimus“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Politologo nuomone, nors buvo remiančių A. Paulauską, jis negavo tokios paramos, kurios, galbūt, jam reikėjo.
„Nepaisant to, kad A. Brazauskas ir Lietuvos demokratinė darbo partija tarsi rėmė A. Paulauską, ta parama nebuvo itin aktyvi. A. Paulauskui trūko netgi organizacinės paramos“, – pasakojo VDU profesorius.
Pasak A. Krupavičiaus, V. Adamkui galėjo padėti ir tai, kad jis kaip galimas kandidatas visuomenės nuomonės apklausose buvo įvardijamas jau nuo 1992 m., o A. Paulauskas buvo visiškai naujas veidas Lietuvos politikoje. Politologas pastebi, kad, nors po antrojo rinkimų turo laimėjo V. Adamkus, skirtumas buvo toks mažas, kad rezultatą praktiškai galima vadinti lygiosiomis.
„Negalim sakyti, kad V. Adamkus akivaizdžiai laimėjo, o A. Paulauskas akivaizdžiai pralaimėjo. Ten buvo lygiosios. Rinkimuose taip atsitinka, kad iš esmės būna lygiosios, bet laimėtojas tik vienas“, – teigė A. Krupavičius.
Pirmajame rinkimų ture lyderiavęs A. Paulauskas antrajame ture surinko 49,73 proc. balsų ir tik 0,74 proc. balsų nusileido prezidentu tapusiam V. Adamkui.
Sugebėjo įtikinti, kad turi jėgos
2002 m. gruodžio 22 d. vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture V. Adamkus užėmė pirmąją vietą, surinkęs 35,53 proc. rinkėjų balsų. Antrojoje vietoje liko Rolandas Paksas, gavęs 19,66 proc. rinkėjų balsų.
„Tikrai buvo labai geri [rinkimai]. Geriausi Europoje“, – tiek apie prieš 17 metų vykusias prezidentines lenktynes pasakė viena artimiausių R. Pakso bendražygių Dalia Kutraitė-Giedraitienė, kuri į detalesnius prisiminimus nenorėjo leistis.
Plačiau pakomentuoti rinkimus portalui tv3.lt sutiko Gintaras Šiurkus, anksčiau buvęs Šurkumi, kuris buvo R. Pakso rinkimų štabo vadovo pavaduotoju. Pašnekovo teigimu, R. Paksui pavyko sudaryti labai gerą programą ir įtikinti rinkėjus, kad jis gali ją įgyvendinti. Pasak jo, štabas strategijos prieš antrąjį rinkimų turą nekeitė ir laikėsi tos pačios krypties.
„Nemanau, kad ką nors naujo ypatingai darėme. Paprasčiausiai mums buvo reikalingas laikas ir mes gavome dvi papildomas savaites“, – samprotavo G. Šiurkus.
Rinkimų štabo narys pasakojo, kad R. Paksas darė sociologinius tyrimus ir apklausas, norėdamas sužinoti, kas svarbiausia žmonėms, ir pagal tai parašė savo rinkimų programą.
„Visi per rinkimus viena šneka, o po rinkimų kita daro. Paksas sugebėjo įtikinti žmones, kad jis ne vykdys savo programą, bet ir tikrai turi jėgos ją įgyvendinti“, – sakė G. Šiurkus.
Pašnekovas tvirtino, kad, norint įtvirtinti žmonių sąmonėje supratimą, jog R. Paksas turi jėgos įgyvendinti savo pažadus, buvo naudojamos „tam tikros technologijos“, parapsichologija ir, pasak G. Šiurkaus, „viskas buvo sudėliota, kaip turi būti“.
„Pavyzdžiui, Paksas po visą Lietuvą skraidė su sraigtasparniu. Didžiule tokia mašina, gargaru, didelį triukšmą keliančiu. Nieko bendro Paksas neturėjo su sraigtasparniais, bet žmonėms tas siedavosi. Besileidžiančio sraigtasparnio sukeltas uraganas, ta vėtra ir Paksas nusileidęs ant žemės. Tai buvo dalykai, kurie buvo teisingai panaudoti“, – prisiminimais dalijosi G. Šiurkus.
Štabas tikėjosi į antrąjį turą išeiti su V. Adamkumi, tad, pasak G. Šiurkaus, strategijos ir krypties nekeitė, tik siekė ją įtvirtinti, G. Šiurkaus žodžiais, intensyviai dirbdami ir nė sekundės neišleisdami tuščiai.
„Mūsų taktika buvo nesivelti į mūšius su Adamkumi, mes bandėme viešinti savo pozityvą. Važiavome ant savo teigiamų savybių, kad žmonėms reikalinga jaunystė ir energija, kad tai reikalinga žmonėms. Paksas atėjo norėdamas padaryti tvarką Lietuvoje“, – kalbėjo G. Šiurkus.
Buvusio R. Pakso bendražygio nuomone, paskutiniai debatai prieš antrąjį rinkimų turą neturėjo didelės reikšmės rinkimų rezultatams.
„Paksas niekada nebuvo oratorius. Adamkus buvo įveiktas ne oratoriniu menu, bet programos teiginiais“, – įsitikinęs G. Šiurkus.
Suveikė protestas ir nusilpusi sveikata
A. Krupavičiaus teigimu, 2002 m. prezidento rinkimuose buvo visiškai kitoks scenarijus nei 1997 m. Pasak politologo, 2002 m. Lietuva buvo išgyvenusi Rusijos finansų krizės poveikį, visuomenėje vyravo daug nusivylimo, todėl protesto balsai prieš antrąjį rinkimų susivienijo ir balsavo už R. Paksą.
„Dar vienas rinkimuose svarbus momentas, kurį neretai pamirštame – Adamkus antrojoje rinkimų kampanijoje atrodė fiziškai pavargęs“, – pasakojo VDU profesorius.
A. Krupavičiaus tvirtinimu, kai po rinkimų buvo daromos visuomenės apklausos, viena pagrindinių priežasčių, kodėl ženkli rinkėjų dalis balsavo ne už V. Adamkų, o už R. Paksą, buvo ta, kad daugeliui rinkėjų V. Adamkus atrodė per senas.
„Debatuose Adamkus, kad galėtų susikoncentruoti, užsimerkdavo. Buvo matyti didžiulis fizinis nuovargis. Aišku, jo amžius davė savo ir tai buvo vienas iš kritinių veiksnių, kurie leido Paksui laimėti rinkimus“, – įsitikinęs politologas.
2003 m. vykusiame antrajame rinkimų ture R. Paksas surinko 54,71 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė pirmajame ture laimėjusį V. Adamkų, kuris surinko 45,29 proc. rinkėjų balsų.
