Istorijos mokslų daktaras, politikas Arvydas Anušauskas, 25 metus tyrinėjęs komunistinės slaptosios tarnybos veiklą, panevėžiečiams pristatė savo knygą „KGB. Visiškai slaptai“.
Autorius rašo apie tai, ką visi žinojome, bet nematėme. Istorikas pasakoja apie kagėbistų galimybes: ką ir kaip jie galėjo sekti, kokias technines priemones naudojo, kokie žinomi žmonės neatsispyrė KGB pagundoms. Be to, istorikas atskleidė Baltijos šalyse išlikusių KGB archyvų paslaptis.
A. Anušauskas pervertė tūkstančius dokumentų, kalbėjosi su buvusiais darbuotojais, agentais – su tais, kurie neslėpė savo praeities.
„Su KGB darbuotojais kiek sunkiau. Aš, kaip tyrinėtojas, nesistengiau iš jų išgauti bendradarbiavusių asmenų pavardžių, nebent jie patys pasakydavo. Tačiau pateiktą informaciją visada tikrindavau“, – pabrėžė knygos autorius.
KGB į savo gretas viliojo politikus, valdininkus, mokslininkus, menininkus, žiniasklaidos atstovus. Tačiau, kaip pasakojo istorikas, KGB prisilietimas kiekvienam buvo kitoks.
„Jiems talkino įvairiausi žmonės, buvo visų profesijų atstovų. Kai kurie iš jų ir dabar yra politikoje, bet viešai nekalba, kad buvo svarstyti Liustracijos komisijoje“, – teigė istorijos mokslų daktaras.
Manoma, kad buvę KGB darbuotojai pensijas gauna iš Maskvos, o tai juos verčia tylėti apie savo ankstesnę veiklą.
Naudojo psichotropines medžiagas
Daugiau kaip pusę XX amžiaus Lietuva buvo už geležinės uždangos, o jos piliečius akylai saugojo sovietinės slaptosios tarnybos. Okupuotos Lietuvos teritorijoje KGB pagrįstai asocijuojasi su represijomis, prievarta, kankinimais ir šantažu, užsakytomis žmogžudystėmis.
Anot A. Anušausko, siekiant išgauti informaciją buvo naudojamos psichotropinės, narkotinės medžiagos, įvairūs medikamentai. Jų kombinacijos sukeldavo visokiausių reakcijų.
Paskutinės žinios apie Lietuvoje KGB panaudotas chemines psichotropines medžiagas siekia 9-ojo dešimtmečio vidurį. Kad naudojo šias priemones, KGB slėpė ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo savų žmonių. Operacijų vykdyti iš Maskvos atvažiuodavo du ar trys asmenys. Paprastai vienas iš jų būdavo moteris – jai lengviau įgyti pasitikėjimą.
„KGB, kad išsiaiškintų, kas karinėje gamykloje sugadino brangias stakles, darbininkus apnuodijo specialiomis medžiagomis. Jos sukėlė tokią reakciją – visi pradėjo kalbėti, bet vėliau nieko neprisiminė. KGB kaltininkų neišsiaiškino, bet sužinojo apie tų darbininkų meilužes, ką jie pavogė iš karinės gamyklos“, – pasakojo tyrinėtojas.
Keistos savižudybės
Rinkdamas knygai medžiagą A. Anušauskas bendravo su asmeniu, kuris patyrė specialių medžiagų poveikį. Istorikas domėjosi žmogaus reakcija į nuodus.
„Tai buvo prieš 60 metų. Deportuotas į Lietuvą britų agentas pasakojo, kad su kaimynu gėrė kavą ir atsidūrė Lukiškių kalėjime. Byloje yra aprašytas poveikis. Vyras gėrė kavą, į kurią buvo įberta specialių medžiagų, staiga išbėgo į lauką ir pradėjo nerišliai šūkauti. Atvažiavo greitoji pagalba – KGB darbuotojai baltais chalatais – ir aplinkiniams paaiškino, kad žmogus išprotėjo. Įkėlė jį į automobilį ir išvežė į kalėjimą“, – pasakojo istorikas.
Anot knygos autoriaus, žudėsi ir kunigai, ir mokslininkai. Dėl nepaaiškinamų priežasčių dingo nemažai gyventojų. Kas galėjo atsitikti žmogui, paveiktam psichotropinių medžiagų, atsakymo nėra. Tačiau spėjama, kad jų naudojimas sukėlė būtent tokias pasekmes.
Įvaizdį kūrė filmais
Kaip pasakojo A. Anušauskas, Sovietų Sąjungos laikais KGB visagalybė buvo puoselėjama visais įmanomais būdais. 7-ajame dešimtmetyje kagėbistai nusprendė gerinti savo įvaizdį net ir meninėmis priemonėmis, vaidybiniais filmais. Vaidinti propagandinėse kino juostose buvo kviečiami ir lietuvių aktoriai. Donatas Banionis nusifilmavo Savos Kulišo filme „Ne sezono metas“ – vaidino KGB agentą.
Įdomu, kad filmo konsultantas buvo Panfilovas, buvęs KGB nelegalas. Jo tikroji pavardė Kononas Molodas, o Didžiojoje Britanijoje buvo žinomas kaip Gordonas Lonsdalas. Jį britų žvalgyba suėmė Anglijoje dar 1961-aisiais. Anot istoriko, tokios priemonės buvo gana veiksmingos. Net dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie šį filmą yra pasakęs, kad juosta padarė labai didelę įtaką jo apsisprendimui dirbti KGB.
A. Anušausko duomenimis, prieš dvidešimt penkerius metus Lietuvoje buvo beveik pusantro tūkstančio kagėbistų. Anot istoriko, daugelis jų dar ir dabar bendrauja su Maskvos, Baltarusijos, Latvijos ar Estijos bendražygiais. Per du dešimtmečius šalyje dėl neteisėto informacijos rinkimo ir įvairių nusikaltimų buvo nuteistas vos vienas asmuo. Dovilė BARVIČIŪTĖ
