Kino ir teatro legendos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis buvo KGB agentai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbia, kad Banionis turėjo agento „Broniaus“ slapyvardį ir buvo užverbuotas 1970-ais metais, kad sovietams teiktų žinias apie Amerikos lietuvius, tais pačiais metais jis lankėsi Jungtinėse Valstijose, „Santaros šviesos“ kvietimu.
Jo sūnus Raimundas Banionis šiandien šokiruotas.
„Pirmą kartą išgirdau apie tai. Per paskutinius 50 metų nieko negirdėjau. 30 metų nepriklausomybės – nieko negirdėjau. Nežinau, iš kur čia staiga išlindo“, - sakė Raimundas Banionis.
Pasak informaciją išviešinusio centro, Banionis juodajame sąraše išbuvo ketverius metus, vėliau išbrauktas tikriausiai dėl to, kad išrinktas Aukščiausiosios tarybos deputatu. O legendinio dirigento Sauliaus Sondeckio istorija dar kitokia. Pasak Genocido centro, „Saliuto“ slapyvardį turėjęs menininkas KGB tinkle išbuvo net 20 metų, nuo 1962-ųjų. Sovietus esą domino jo paties tėvas Jackus Sondeckis, kuris buvo emigravęs į Jungtines Valstijas ir buvo prisidėjęs prie antisovietinės veiklos. KGB viršūnės esą norėjo sūnų panaudoti tam, kad tėvas nebeagituotų prieš sovietus.
Istorikas Algimantas Kasparavičius sako, viena vertus, nesistebintis, kad sovietai siekė užverbuoti jau anuomet garsius kultūros veikėjus.
„Manęs tikrai nestebina, nes aš esu iš tos istorikų kartos, kuri puikiai prisimena sovietmetį, puikiai suvokia, kas buvo totalitarinė sistema ir kaip ji veikė. Ji pajungdavo savo interesams visas gyvenimo sritis, taip pat – ir privatų žmogaus gyvenimą“, - pasakoja istorikas.
Pasak istoriko, išvykti į užsienį ar mėgautis didžiausių scenų šlove 9-iais iš dešimties atvejų galėjo tik su okupantais ryšius palaikę menininkai. Antra vertus, nežinome, kaip uoliai užverbuoti asmenys vykdė jiems skirtus nurodymus. Kiti istorikai komentuoja, kad abejotinas ir pats agentų bylų registracijos žurnalas, nes būta atvejų, kai žmonės, norėdami išvengti kalėjimo, pasirašydavo raštelius ir dingdavo iš KGB akiračio. Pats informaciją išviešinęs centras aiškina, kad viešumas yra tautos apsivalymas. Algimantas Kasparavičius teigia, kad tai skamba keistai, žinant, kad daugybė žmonių galėjo prisipažinti ir to viešumo išvengti. O mirusieji pasiaiškinti tiesiog nebegali.
„Garsių pavardžių, jau išėjusių iš gyvenimo, neveikiančių nei kultūroj, nei politikoj, paviešinimas, kad jie buvo KGB bendradarbiai, ir tuo pačiu metu visuomenė puikiai žino, kad dalis tų pačių bendradarbių šiandien, galbūt prisipažinusių ar prisitaikiusių prie sistemos, veikia ir dirba Lietuvos Respublikos sistemoje ir jos vardu“, - nurodo jis.
Donato Banionio sūnus pyksta, kad tiesos ieškoma tada, kai tėvas jau beveik ketverius metus miręs.
„Pats jis negali apsiginti. Tai labai įdomu, kam tai. Arba tikrai nori visus išvaryt, tokia pirma mintis, iš šito krašto. Baisu gyvent, nežinai, kuo apkaltins. Gal paneigs paskui, o gal ir nepaneigs“, - telefonu sakė jis.
Sondeckis mirė 2016-aisiais. Smerkti ar pateisinti atsidūrusius KGB agentų sąraše, nežinant visų aplinkybių, pasak Kasparavičiaus – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. „Šitą gali daryti tiktai Dievas, ne tokios valstybės sistema, kuri taiko labai įvairius standartus ir labai išrūšiuoja su tokia dieviška ranka buvusius anos sistemos vergus“, - mano istorikas.
Iš viso viešai paskelbta 1600 į KGB agentų sąrašą įtrauktų pavardžių. Dar beveik tiek nuo viešumo išsisuko 2000-aisiais, kai patys prisipažino apie savo nuodėmes. Tačiau iš viso agentų Lietuvoje galėjo būti net apie šimtą tūkstančių.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
