„Mes kartais klaidingai įsivaizduojame, kad antisemitas yra kažkoks labai suvargęs, visiškai atstumtas ir kad kultūringas žmogus niekada negali tokiu būti. Man regis, didelė dalis Vakarų Europos istorijos rodo, kad didelė dalis antisemitų buvo pakankamai išsilavinę žmonės“, – teigia istorikas Algimantas Kasparavičius. Pasak A. Kasparavičiaus, metodologiškai klaidinga manyti, kad antisemitai yra kažkokie „baubai su ragais“.
„Antisemitizmas yra gilesnė, etinė kategorija, o ne vien išsilavinimo, vokiškąja, mašinine prasme – tai reikia aiškiai suvokti“, – sakė istorikas antradienį Mokslų Akademijos salėje pristatant istorinę studiją „Lietuvos žydai“, pabrėždamas, kad tokie asmenys yra kur kas pavojingesni.
Studija apima Lietuvos žydų santykius su kitais Lietuvos visuomenės segmentais, įskaitant valdžią ir katalikų bažnyčią nuo pat viduramžių. Taip pat antisemitizmo ir ankstesnę antijudaizmo problematiką.
Kaip pristatymo metu pastebėjo vienas iš knygos sudarytojų Vladas Sirutavičius, reiktų atskirti akademinę ir visuomeninę tokio reiškinio, kaip Holokaustas, vertinimo dimensijas. Akademinėje diskusijoje, anot jo, niekada nebus visiškai galutinai nustatytų tiesų.
Jo kolegė Jurgita Šiaučiūnaitė-Vebickienė pastebėjo, kad Lietuvoje ir žiniasklaida ir dalis istorikų eksploatuoja mitą, esą Lietuva nuo viduramžių buvusi kažkokia išskirtinė žydams ideali priebėga. „Knygoje tam tikra prasme griaunamas mitas ir nurodoma, kad Lietuva buvo normali europietiška šia prasme šalis, kaip ir kitos Europos šalys Vakaruose ar Pietuose“, – pastebėjo ji.
Pakanta, kaip pabrėžė J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje irgi turėjo specifinių formų, antijudaizmas savaip egzistavo, o vėliau išsivystė saviti antisemitizmo modeliai.
Studijos sudarytojai – V. Sirutavičius, Darius Staliūnas, J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Autoriai: Samuel Barnai, Ašūnas Bubnys, David E. Fishman, Ruth Leiserowitz, Larisa Lempertienė, Vladimir Levin, Shaul Stampfer, Gediminas Vaskela, Mordechai Zalkin. Tiražas – 1000 egzempliorių. Studijoje Lietuvos žydų istorija pateikiama nuo XIV a. pabaigos, kai Brastos žydų bendruomenė išsirūpino pirmąją Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje vadinamąją Vytauto Didžiojo privilegiją (1388), iki šiuolaikinės žydų bendruomenės prototipų sukūrimo, silpstant sovietiniam režimui (XX a. 9 deš.).
