Rugpjūtį visi skuba įšokti į paskutinį vasaros atostogų traukinį: vieni patraukia link ežerų, kaimo sodybų ar pajūrio, kiti renkasi poilsį svetur. Tad palikti tušti namai, jei vasarotojai pro pirštus pažiūrėjo į jų saugumą, kartais kišenę paplonina kur kas labiau nei ilgai planuotos atostogos.
Nors statistikos departamento duomenimis, užregistruotų vagysčių gyvenamose patalpose per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik tris kartus – 2003 m. užregistruotos 8573 vagystės, pernai – 3265, draudimo specialistai pastebi, kad tokių nusikaltimų išaiškinama nedaug, o prarastas turtas atgaunamas retai.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių gyventojų turto draudimo produktų vadovės Jurgitos Kalvaitienės, šiandien ilgapirščiai yra daug sumanesni, tad ir apsisaugojimo būdų turi būti ne vienas ir kuo įvairesnių.
„Vagiama profesionaliai, apgalvotai ir tikrai išradingai, be to, šiuolaikiniai vagys nuolat ieško potencialių aukų ir internete, kur įvairiais būdais renka informaciją, – sako J. Kalvaitienė. – Nenorintiems grįžus iš atostogų rasti apšvarintus namus, svarbu iš anksto maksimaliai pasirūpinti būsto saugumu: gera lauko spyna, šarvo durimis, tinkamai apsaugoti langus, įrengti signalizaciją bei apdrausti savo būstą. Tai kertiniai saugumo aspektai, tačiau jie bus efektyvūs neužmirštant ir papildomų saugumo priemonių.“
Grėsmė turto saugumui dažnai sukeliama nepagalvojant – socialiniuose tinkluose, ypač vasarą, dalinamasi informacija apie išvykas, nuotraukomis su atostogų akimirkomis iš svetur, kuriose dažnai pažymimi ir kiti šeimos nariai. Specialistai rekomenduoja neskelbti tokios informacijos viešai, nes socialiniai tinklai šiuolaikiniam vagišiui – tobulas informacijos šaltinis, pranešantis, kad jūsų nėra namuose ir padedantis suplanuoti itin sėkmingą vagystę.
