Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“, šiuo metu statanti Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, turėjo planų įsitvirtinti ir Lietuvoje, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Rosatom“ Lietuvoje ketino sukurti konsorciumą, kuriam priklausytų „Rosatom“ įmonės ir Lietuvos statybos bendrovės „Vėtrūna“, „Eika“ ir Panevėžio statybos trestas (PST). „Rosatom“ Lietuvos verslininkams žadėjo suteikti užsakymų tiesiant elektros jungtis su Karaliaučiumi, bendradarbiauti „Rosatom“ projektuose, prekiauti elektra, o už tai tikėjosi padedami verslininkų priartėti prie Lietuvos politikų.
Į „Rosatom“ planus įsitvirtinti Lietuvoje buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo partneris Jevgenijus Kostinas. Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu Mindaugu Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.
Tai rašoma BNS turimoje VSD medžiagoje, kuri išslaptinta trečiadienį.
„Rosatom“ bandė perimti dalį „Vėtrūnos“ akcijų
Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ siekė įsigyti dalį „Vėtrūnos“ akcijų mainais už šiai įmonei grąžintą skolą, kuri susikaupė „Rosatom“ valdomai Vokietijos įmonei „Nukem“ nemokant už Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugyklas. „Rosatom“ už akcijas taip pat siūlė būsimus užsakymus Karaliaučiaus Baltijos atominėje elektrinėje.
Taip pat „Rosatom“ siekė užmegzti glaudžius ryšius su kitais verslininkais bei socialdemokratų lyderiais. VSD teigimu, šio darbo ėmėsi „Rusatom Overseas“ atstovybės Kijeve vadovas Aleksandras Mertenas, kuriam tarpininkavo J.Kostinas.
Buvo nuspręsta, kad bus steigiamas „Rosatom“ įmonių ir „Vėtrūnos“, „Eikos“ bei Panevėžio statybų tresto konsorciumas. 2012 metų spalį dėl to Maskvoje susitiko J.Kostinas ir „Vėtrūnos“ atstovas Adolfas Ginaitis, tačiau derybos, anot žvalgybos, sekėsi sunkiai, mat „Vėtrūna“ buvo suinteresuota iš „Rosatom“ atgauti skolas ir tik po to kalbėtis apie galimus kitus „Rosatom“ užsakymus.
„Nuo pat minėto plano atsiradimo pradžios „Vėtrūnos“ ir „Rosatom“ interesai skyrėsi: Lietuvos verslininkams buvo svarbiau atgauti skolą (nors domino ir nauji „Rosatom“ užsakymai), „Rosatom“ vadovams - užmegzti ryšius su Lietuvos valdžios atstovais ir pradėti įgyvendinti strategiškai svarbius projektus (tuo pat metu neatsisakant planų gauti dalį „Vėtrūnos“ akcijų)“, - teigia Lietuvos žvalgyba.
Anot VSD, stringant pokalbiams, 2012 metais J.Kostinas pareiškė, kad laikas derybas dėl konsorciumo „perimti į savo rankas“.
2012-ųjų lapkritį J.Kostinas ėmė organizuoti A.Merteno vizitą į Vilnių, kurio metu turėjo būti suderinti konsorciumo steigimo dokumentai. Gruodį į Lietuvą atvykus A.Mertenui, šis susitiko su J.Kostinu ir M.Basčiu, buvo derintas susitikimas ir su A.Butkevičiumi, tačiau šis neatvyko, o „Rosatom“ atstovai buvo patikinti, kad jis galės susitikti su jais, kai bus suformuota nauja Vyriausybė.
Tačiau viešumoje pasklidus informacijai apie „Rosatom“ ir M.Basčio susitikimus bei deryboms dėl konsorciumo įsteigimo stringant, 2013 metų rudenį Rusijos branduolinės energetikos gigantės vadovybė ėmė reikšti nepasitenkinimą derybomis, o 2014 metų pradžioje derybos visai nutrūko.
Lietuvai siūlė Karaliaučiaus AE akcijų
„Rosatom“ ne tik siekė įsitvirtinti Lietuvoje, bet ir siūlė Lietuvai dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte kaip akcininkei. O jeigu Lietuva nuspręstų statyti Visagino AE, Rusijos kompanija siūlėsi dalyvauti su savo projektu ir būti jėgainės dalininke.
Žvalgybos duomenimis, 2013 metų vasarį vėl nepavykus susitikti su A.Butkevičiumi, buvo suorganizuotas A.Merteno susitikimas su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuriame dalyvavo ir J.Kostinas bei M.Bastys.
Susitikime su V.Gedvilu A.Mertenas teigė, kad „Rosatom“ yra pasirengusi investuoti Lietuvoje - statyti elektros perdavimo linijas, steigti bendrą įmonę, be to, buvo tikimasi panaudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tačiau, pasak VSD, V.Gedvilui suabejojus, ar Lietuvai verta statyti savo branduolinę jėgainę, jei jos statomos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje, A.Mertneas pasiūlė ne tik pasirašyti sutartį dėl elektros pirkimo iš Karaliaučiaus elektrinės, bet ir dalyvauti projekte kaip partnerei, įsigyjant jėgainės akcijų.
„Rosatom“ neatmetė ir galimybės ir pastatyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Anot žvalgybos duomenų, V.Gedvilui pasiteiravus, ar „Rosatom“ statytų jėgainę, A.Mertenas patikino, kad „Rosatom“ pasiruošusi žengti į Lietuvą su savo projektu, o pati pretenduotų į 25 proc. Visagino AE akcijų.
A.Mertenui po kiek daugiau nei savaitės pavyko susitikti ir su tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Ignalinos atominėje elektrinėje 2013 metų vasario 22 dieną A.Mertenas kartu su J.Kostinu atvyko į susitikimą ir A.Butkevičiui pasiūlė dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte, taip pat - statyti elektros jungtį į Karaliaučių, bendradarbiauti branduolinėje energetikoje.
A.Mertenas atsiskaitydamas apie susitikimą „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Kirilui Komarovui tikino, kad akcentavo A.Butkevičiui, jog „priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą“.
„Rosatom“ planams koją pakišo Krymo okupacija
Branduolinės milžinės „Rosatom“ planams Lietuvoje koją pakišo Krymo okupacija. Kliudė ir tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė priešinosi „Rosatom“ investicijoms, o M.Basčiui nepavyko užtikrinti socialdemokratų užnugario.
2014 metų pradžioje Lietuvos verslininkai, anot VSD, ėmė abejoti derybomis su „Rosatom“. Jie atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą, iškeldami sąlygą, kad bendri projektai gali būti įgyvendinami tik tuo atveju, jei rusai investuos į lietuvių pasiūlytą pilotinį projektą, kurio kontrolinį akcijų paketą valdys lietuviai. O Rusijai 2014 metų kovą okupavus Ukrainos pusiasalį Krymą, Lietuvos verslininkai, pasak žvalgybos, ėmė baimintis, kad ryšiai su „Rosatom“ gali pakenkti jų reputacijai.
Anot VSD, M.Basčiui buvo patikėta užtikrinti politinį palaikymą, tačiau jam ne visada sekėsi tai daryti.
„Rosatom“ vadovų netenkino per menki pasiekimai siekiant politinio palaikymo, ypač iš premjero pusės. Jų pačių vertinimu, pagrindinė „Rosatom“ nesėkmės priežastis buvo griežta prezidentės pozicija“, - teigia žvalgybininkai.
VSD teigimu, „Rosatom“ veiksmai, siekiant įtraukti vietinius verslininkus ir taip užsitikrinti politinį palaikymą, yra tradicinė Rusijos korporacijos veikimo schema, naudojama įvairiose ES valstybėse.
